Autooksidacija

Terminas

Savaiminė redukuotų anglies junginių – lipidų, baltymų, angliavandenių, nukleorūgščių oksidacija vadinama autooksidacija arba peroksidacija. Ji vyksta nefermentiniu būdu, (vyksta be katalizatoriaus). Labai paplitusi savaiminė oksidacija yra riebalų gedimas. Ji gali vykti ir in vitro (apkarsta aliejai, turintys daug polinesočiųjų riebalų rūgščių), ir in vivo. Oksidacijos reakciją sužadina (inicijuoja) laisvieji radikalai. Prisijungus prie polinesočiosios riebalų rūgšties deguoniui, susidaro laisvieji radikalai, vėliau – lipidų rūgštieji peroksidai, endoperoksidai. Jų molekulės gali sudaryti dialdehidus, malondialdehidus. Pastarieji kovalentiniu ryšiu gali jungtis su tam tikromis molekulėmis, sudaryti junginius, turinčius būdingą citotoksinį mutageninį ir membranų ardomąjį bei fermentus modifikuojantį poveikį.

Malondialdehidai yra chemiškai aktyvūs junginiai. Jie gali polimerizuotis tarpusavyje arba gali jungtis į polimerinius junginius su kitais medžiagų apykaitos produktais, sudarydami netirpius pigmentus ir lipofucinus, kurie kaupiasi audiniuose (senėjimo požymis), gali žaloti ląstelių membranas. Lipidų autooksidacija gali vykti kraujyje, tačiau dažniausiai vyksta arterijų sienelėje. Ją mažina fermentai: katalazės superoksido transmutazė, glutationo peroksidazė, vit. E, karotinoidai ir askorbo rūgštis.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
autooksidacija
oksidacija