Meniu

Vitaminas A

Grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų, iš kurių svarbiausias yra retinolis. Organizme retinolis virsta retinaliu (aldehidu) ir retino rūgštimi. Retinolis, retinalis ir retino rūgštis yra aktyvios vitamino A formos.

Retinolis ir jo junginiai organizme yra trans-konfigūracijos, išskyrus akies tinklainę, čia susidaro 11-cis-retinolis ir 11-cis-retinalis.

Vitamino A provitaminai yra a-, b-, g-karotinai. Juos sintetina augalai. Aktyviausias iš karotinų yra b-karotinas:

Gamtiniuose karotinuose vyrauja trans-dvigubųjų ryšių sistema. Šie dvigubieji ryšiai yra konjuguoti. Jie suteikia karotinui specifinę geltoną ir raudoną spalvą. Iš a- ir g-karotinų, turinčių vieną b-jonono žiedą, susidaro po vieną vitamino A molekulę. Retinolis – gelsvi kristalai, netirpstantys vandenyje, bet gerai tirpstantys riebaluose ir jų tirpikliuose. Jis atsparus šarmų poveikiui, tačiau greitai suyra veikiamas rūgščių, neatsparus ultravioletiniams spinduliams, jį lengvai oksiduoja oro deguonis. Esant vitamino A poreikiui, retinolis išskiriamas iš kepenų. Į kitus audinius jį perneša plazmos retinolį sujungiantis baltymas. Vitamino A aktyvios formos dalyvauja regėjimo procese, reguliuoja augimą, ląstelių dalijimąsi ir diferenciaciją. Vitamino A provitaminas b-karotinas yra antioksidantas. Pažymėtina, kad retino rūgštis nedalyvauja regėjimo procese, spermatogenezės ir placentos formavimosi metu, bet veikia augimą ir ląstelių diferenciaciją. Gyvūnai, gaunantys vitamino A tik kaip retino rūgštį, tampa akli ir nevaisingi. Regėjimo procese dalyvauja vitamino A aldehidas 11-cis-retinalis, kuris susidaro iš retinolio arba b-karotino. Tinklainėje yra dvejopų šviesai jautrių receptorių – fotoreceptorių: lazdelių ir kolbelių. Lazdelėse yra tik vieno pigmento rodopsino, o kolbelėse – trijų tipų pigmentų. Šie pigmentai skiriasi savo molekulių baltymine dalimi, bet turi 11-cis-retinalio. Lazdelės yra tinklainės periferijoje. Jomis matoma prieblandoje, naktį, tačiau spalvos neskiriamos. Lazdelės išoriniame segmente yra membraninių diskų, kuriuose išsidėstęs regėjimo pigmentas rodopsinas. Jis sudarytas iš baltyminės dalies – opsino ir chromoforinės dalies – 11-cis-retinalio. Rodopsinas geriausiai sugeria 500 nm spinduliuotę. Kolbelės yra tinklainės centre (geltonojoje dėmėje). Jos jautrios ryškiai šviesai ir padeda skirti daikto formą ir spalvas. Kiekvienoje kolbelėje yra vienas iš trijų pigmento tipų. Pirmojo tipo kolbelės yra jautrios mėlynai šviesai, jų pigmentas sugeria 426 nm spinduliuotę. Antrojo tipo kolbelės jautrios žaliai šviesai, jų pigmentas geriausiai sugeria 526 nm spinduliuotę. Trečiojo tipo kolbelės yra jautrios raudonai šviesai, jų pigmentas geriausiai sugeria 560 nm spinduliuotę. Kai kurios spalvinio aklumo formos (daltonizmas) atsiranda dėl įgimto vieno iš trijų tipų baltymo sintezės sutrikimo. Daltonizmo atveju žmonės neskiria spalvų, dažniausiai žalios ir raudonos. Daltonizmą lemiantys genai yra lytinėse chromosomose (X chromosomos dalyje, neturinčioje analogo Y chromosomoje). Vitamino A veikimas panašus į steroidinių hormonų veikimo mechanizmą. b-karotinas ir kiti karotinoidai atlieka antioksidantų funkciją, nutraukdami peroksidacijos reakcijas, nes prijungia lipidų peroksidus ir jų nesuporuotus elektronus, taip apsaugodami ląstelių lipidus nuo peroksidacijos. Vitamino A trūkumas prasideda, jei ilgesnį laiką nepakankamai gaunama šio vitamino, nes jo atsargos kaupiamos kepenyse ir kt. Vitamino A hipovitaminozės simptomas yra naktinis aklumas (vištakumas, hemeralopija), kuris pasireiškia sutrikus lazdelių sistemai. Rodopsino kiekis priklauso nuo vitamino A kiekio maiste. Trūkstant šio vitamino, rodopsino kiekis tinklainės fotoreceptoriuose sumažėja, todėl žmogus blogai mato prieblandoje ir tamsoje. Folikulinė hiperkeratozė – šiurkšti oda, nes sulėtėja epitelio atsinaujinimas; sumažėjęs atsparumas infekcijai – dėl virškinimo organų, šlapimo takų ir lytinių organų gleivinės ląstelių keratinizacijos ląstelių membranose atsiranda įtrūkimų, į ląsteles lengviau patenka mikroorganizmai, dažniau susergama vėžiu (ypač odos ir plaučių); mažakraujystė – nors geležies gaunama pakankamai, mažiau geležies naudojama iš kepenų, nes geležį pernešančio baltymo transferino sintezei reikia vitamino A (retinolio ir retino rūgšties); sulėtėjęs vaikų augimas. Didesnis ir ilgiau trunkantis vitamino A trūkumas sukelia ragenos sausumą (kseroftalmiją), o prisidėjus infekcijai – ragenos suminkštėjimą (keratomaliaciją) ir regos susilpnėjimą. Kai trūksta vitamino A, sutrinka dauginimosi funkcija (silpnėja spermatogenezė, placentos susidarymas). Didesni vitamino A kiekiai nuodingi ir vaikams, ir suaugusiesiems. Ankstyvieji vitamino A perdozavimo simptomai yra nuovargis, mieguistumas, depresija, pilvo skausmai, kaulų ir sąnarių skausmai, kepenų ir blužnies padidėjimas, odos pažeidimai ir kt. Dėl suaktyvėjusios keratino sintezės oda tampa sausa, žvynuota. Kyla galvos skausmai, pykinimas. Neurologiniai simptomai dėl padidėjusio galvospūdžio yra panašūs į galvos smegenų naviko simptomus. Maisto šaltiniai yra kepenys, kiaušinio trynys, sviestas ir visi pieno produktai. Karotinai (vitamino A provitaminai) gaunami su augaliniais maisto produktais: morkomis, pomidorais, salotomis. Rekomenduojama suaugusio žmogaus vitamino A paros dozė – 1,5 mg, o b-karotino – 2–5 mg.

Rašyti komentarą

Captcha