Meniu

Virusinis meningitas

Tai – tam tikrų virusų sukeliamas gana dažnas, bet retai sunkus klinikinis sindromas. Jam būdinga staigi pradžia, subfebrili arba febrili temperatūra, meninginiai požymiai ir padidėjęs ląstelių skaičius smegenų skystyje, dažniausiai vyrauja limfocitai, rečiau – padidėja baltymo kiekis, išlieka normalus gliukozės kiekis. Jei meningitą sukelia echovirusai arba Koksaki virusai, galimas pūslelinis ar petechinis bėrimas ant žiočių lankų, rečiau į raudonukę panašūs bėrimai odoje. Enterovirusų sukeltas meningitas gali būti kartu su kvėpavimo takų arba virškinimo sistemos pažeidimo simptomais. Virusinio meningito etiologija nustatoma, išauginus sukėlėją ląstelių kultūroje iš nosiaryklės sekreto, išmatų, kraujo ar smegenų skysčio arba nustačius viruso nukleorūgštį PGR metodu. Taikant visus įmanomus šiuolaikinės laboratorinės diagnostikos metodus, konkretų meningitą sukėlusį virusą pavyksta nustatyti apie 50 proc. atvejų. Meningitą sukelia daug įvairių virusų. Iki visuotinės vakcinacijos pradžios daugiau kaip 25 proc. virusinių meningitų sukeldavo parotito virusas. Šiuo metu daugelį virusinių meningitų sukelia enterovirusai. Kiti virusinio meningito sukėlėjai yra erkinio encefalito virusas, Herpes simplex ir Varicella zoster virusai, limfocitinio choriomeningito virusas, adenovirusai. Skirtingiems sukėlėjams būdingas skirtingas geografinis paplitimas ir sezoniškumas. Paplitę visame pasaulyje.

Rašyti komentarą

Captcha