Virusinis hepatitas A
Ūminė hepatito A viruso (HAV) sukelta užkrečiamoji liga, pasireiškianti kepenų nekroziniu uždegimu, bendra intoksikacija, gelta. Liga gali pasireikšti kaip besimptomė infekcija arba simptominis hepatitas (begeltė ar geltinė ligos forma). Diagnozę pagrindžia HAV antigeno nustatymas, imunologiniais metodais ištyrus išmatas prodromo laikotarpiu ir pirmosiomis geltos dienomis, HAV IgM klasės antikūnų – anti-HAV IgM nustatymas kraujo serume ELISA arba RIA metodais. Etiotropinio gydymo nėra. Sergantiems lengvos eigos HA ligoniams pakanka riboti dienos režimą ir skirti dietą. Sukėlėjas – hepatito A virusas (HAV), priklausantis Picornaviridae šeimos Hepatovirus genčiai. Viruso genomą sudaro vienguboji RNR. Yra 1 serotipas ir 7 genotipai (I–VII). Labiausiai paplitę I ir III genotipai, kurie dar skirstomi į A ir B subgenotipus. Paplitęs visame pasaulyje, kasmet kyla apie 1,5 mln. atvejų. Infekcijos šaltinis yra sergantys besimptomėmis ir klinikinėmis HA infekcijos formomis žmonės. Pagrindinis viruso perdavimo būdas yra per išmatas ir aplinką. Vienas šiuolaikinių HA epidemiologijos ypatumų – vis dažniau nustatoma protrūkių tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių narkomanų. Imlumas yra visuotinis, imunitetas ilgalaikis, patvarus. Dažniau serga jauni asmenys (iki 40 metų amžiaus).
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė