Meniu

Vidurių šiltinė

Tai – ūminė sisteminė užkrečiamoji liga, sukeliama salmonelių S. typhi pasireiškianti karščiavimu, bendra intoksikacija, bakteriemija, blužnies padidėjimu, rozeoliniu bėrimu, plonųjų žarnų limfinės sistemos pažeidimu. Pavojingiausios komplikacijos – kraujavimas iš žarnų, žarnų perforacija ir infekcinis-toksinis šokas. Patikimiausias diagnostikos metodas – bakteriologinis kraujo tyrimas. Teigiamas kraujo pasėlis 70–90 proc. ligonių nustatomas jau per pirmąsias ligos dienas. Vėlesniu ligos laikotarpiu (nuo 10–14 d.) ligos sukėlėjus galima išauginti iš išmatų ir šlapimo. Diagnostikai naudojami ir imunologiniai tyrimo metodai, nustatantys IgM klasės antikūnus prieš vidurių šiltinės sukėlėjo O ir H antigenus. Sukėlėjas – Salmonella typhi, aerobas, judri, sporų nesudaranti gramneigiamoji lazdelė, priklausanti Enterobacteriacae šeimos Salmonella genties Salmonella enterica rūšiai. Antigeninę Salmonella typhi struktūrą sudaro 3 pagrindiniai antigenai: somatinis O, K antigenas, esantis mikrokapsulėje, ir H antigenas, esantis žiuželiuose. Prieš šiuos antigenus ligonių kraujyje susidaro savitųjų antikūnų. Salmonella typhi neatspari didelei temperatūrai, verdant žūva iš karto. Jautri šviesai ir išdžiūvimui, neatspari dezinfektantams. Didžiausias sergamumas nustatomas ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse (Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse). Vidurių šiltine dažniau ir sunkiau serga vaikai, paaugliai ir jaunuoliai. Infekcijos šaltinis yra žmogus: ligonis, sveikstantis žmogus ir kliniškai sveiki bakterijų nešiotojai. Infekcija perduodama per išmatas ir aplinką. Sukėlėjas iš žmogaus organizmo išsiskiria su išmatomis ir šlapimu. Į organizmą sukėlėjas patenka su vandeniu, maistu ir per nešvarias rankas. Užkrečiamasis laikotarpis prasideda nuo pirmosios ligos savaitės pabaigos ir tęsiasi rekovalescenciniu laikotarpiu. Imlumas vidurių šiltinei yra visuotinis. Jis yra didesnis asmenų, kurių sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, taip pat užsikrėtusiųjų ŽIV. Persirgus klinikine ar subklinikine infekcijos forma, susidaro ilgalaikis specifinis imunitetas.

Šiuo metu skiepyti vartojamos 3 rūšių vakcinos; inaktyvinta korpuskulinė vidurių šiltinės vakcina, išvalyta Vi polisacharidinė vakcina ir atenuota gyvoji Ty21a vakcina. Apsauginis imunitetas susidaro po 14–20 dienų. Kas treji metai rekomenduojama revakcinacija.

Rašyti komentarą

Captcha