Vėjaraupiai ir juostinė pūslelinė

Terminas

Vėjaraupiai yra ūminė išplitusi virusinė infekcija. Jai būdinga staigi pradžia, karščiavimas, intoksikacija ir odos bėrimas, kuris iš pradžių būna makulopapulinis, greitai virsta pūsleliniu. Vėliau pustuliniu, tęsiasi 3–4 dienas ir baigiasi šašų susidarymu. Vėjaraupių bėrimui būdingas polimorfizmas. Vėjaraupių pūslelės yra vienertmės, čiuopiant subliūkšta. Tuo jos skiriasi nuo raupų pūslelių, kurios yra daugiaertmės ir nesubliūkšta. Retais atvejais, ypač suaugusiųjų infekcija būna labai sunki. Dažniausios vėjaraupių komplikacijos yra virusinė arba bakterinė pneumonija, piodermija, hepatitas, išplitusi viduląstelinė koaguliacija ir encefalitas.

Juostinė pūslelinė (lot. Herpes zoster) – vietinis vėjaraupių viruso, išliekančio nugaros nervų ir trišakio nervo mazguose, slaptosios infekcijos suaktyvėjimas. Būdingas išbertos vietos skausmingumas, niežulys ir parastezijos. 30 proc. vyresnio amžiaus ligonių atsiranda poherpinė neuralgija. Dažniausiai diagnozei pagrįsti užtenka klinikinių požymių. Vėjaraupių ir juostinės pūslelinės sukėlėjas yra tas pats – trečiasis žmogaus Alpha herpes virusas (Human herpesvirus 3), vadinamas Varicella zoster virusu (VZV), priklausantis Herpesviridae šeimai. Tai – DNR virusas. Virusas jautrus 1 proc. natrio hipochloritui, 70 proc. etanoliui, formaldehidui. Paplitęs visame pasaulyje. 90 proc. populiacijos perserga vėjaraupiais iki 15 metų amžiaus, dar 5 proc. – ankstyvos jaunystės metu. Perduodamas oro-lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, tiesioginio sąlyčio būdu arba netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus. Vėjaraupiai yra labai užkrečiama infekcija, ypač ankstyvoji bėrimo stadija. Inkubacinis laikotarpis – 2–3 savaitės, jis gali pailgėti dėl pasyviosios imunizacijos arba nusilpus imunitetui. Imlumas yra visuotinis. Persirgus dažniausiai susidaro ilgalaikis imunitetas, antrinis užsikrėtimas yra labai retas, tačiau galimas. Lietuvoje visuotinė vaikų vakcinacija nuo vėjaraupių netaikoma. Vaikams iki 12 m. pakanka vienos, vyresniems reikia dviejų vakcinos dozių 4–8 savaičių intervalu. Vakcinos imunogeniškumas siekia 85–90 proc.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
infekcija
virusas