Vazopresinas

Vazopresinas (antidiurezinis hormonas, ADH, antidiuretinas) yra ciklinis nonapeptidas, kurio aštuntoje vietoje gali būti argininas ar lizinas, todėl gali būti arginilvazopresinas (M – 1 084) ir lizilvazopresinas (M – 1 056).

  Vazopresinas

Vazopresino sintezė vyksta pagumburio (hipotalamo) neurosekrecinių neuronų branduoliuose. Vazopresinas sintetinamas preprovazopresino forma, kuris po to skaidomas ir kaupiamas neuronų galūnėse. Jos sutelktos posmegeninėje liaukoje. Jo sekreciją skatina padidėjęs kraujo plazmos osmoliališkumas ir sumažėjęs kraujospūdis.

Vazopresino ląstelės taikiniai yra inkstų tolimųjų ir surenkamųjų kanalėlių epitelio, kraujagyslių, lygiųjų raumenų ir kepenų ląstelės. Kraujagyslių ląstelėse vazopresinas veikia per V1 receptorius, inkstų kanalėliuose jis veikia per V2 receptorius, jo signalo antrinis tarpininkas – cAMP. Pagrindinė vazopresino funkcija yra vandens reabsorbcijos skatinimas inkstuose, kraujospūdžio didinimas ir kraujo osmoliališkumo mažinimas. Dėl vazopresino trūkumo ar nepakankamos receptorių funkcijos sutrinka antrinio šlapimo susidarymas, ir susergama necukriniu diabetu (diabetes insipidus), kuriam būdingas padidėjęs mažo santykinio tankio šlapimo išskyrimas (poliurija), kraujo plazmos osmoliališkumo padidėjimas, troškulys ir gausus skysčių vartojimas – polidipsija (išgeriama daug vandens per parą). Ligos metu vyksta nepakankama vandens reabsorbcija tolimuosiuose nefrono kanalėliuose ir šlapimo koncentravimas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė