Meniu

Švano ląstelės

Aprašytos vokiečių fiziologo Teodoro Švano, todėl pavadintos jo vardu. Tai – periferinės nervų sistemos glijos ląstelės, esančios prie mielininių ir nemielininių nervinių skaidulų. Mielininių skaidulų Švano ląstelės formuoja ilgų motorinių nervų aksonų mielino apvalkalą, o nemielininių skaidulų Švano ląstelės suteikia šioms skaiduloms atramą ir garantuoja jų gyvybines funkcijas. Švano ląstelių funkcija yra panaši į smegenų oligodendrocitų, bet skirtingai nuo oligodendrocitų viena Švano ląstelė dengia mielinu tik vieną aksoną. Viena Švano ląstelė sukuria apie 0,1 mm mielino dangalo, taigi 1 m ilgio aksonui padengti reikia apie 10 000 Švano ląstelių. Švano ląstelės pradeda formuoti mielino dangalą dar organizmo embrioninės raidos laikotarpiu. Mielinas formuojamas, kai Švano ląstelė vyniojasi apie aksoną.

Švano ląstelės membrana vyniojasi apie aksoną, kartais sudarydama net 100 apsukų, todėl aksonas, turintis gerai suformuotą mielino apvalkalą atrodo kaip popieriaus ritinys. Jo centre yra aksonas, apvalkalo vidiniai sluoksniai yra sudaryti iš Švano ląstelės membranos, o išoriniame sluoksnyje yra branduolys ir citoplazma. Tai yra neurolema. Šios ląstelės yra svarbios neuronų regeneracijai. Švano ląstelių transplantaciniai tyrimai parodė, kad tokia ląstelių transplantacija yra veiksminga nugaros smegenų pažeistų neuronų funkcijoms pagerinti. Švano ląstelės geba fagocituoti pažeistus periferinės nervų sistemos neuronų aksonus. Taip sukuriamas tuščias kanalas, į kurį gali plisti naujai augantis aksonas. Jei sąlygos aksonui augti yra palankios, augimo greitis yra net 1 mm per parą. Juo regeneracijos laikas ilgesnis, juo aksonas auga lėčiau. Bet be Švano ląstelių regeneracija nevyksta ir neuronas žūva.

Žymos: ląstelės

Rašyti komentarą

Captcha