Surfaktantas

Tai yra medžiaga, išklojanti alveoles, sudaryta iš fosfolipidų, lipoproteinų. Pagrindinis surfaktanto komponentas yra dipalmitoilfosfatidilcholinas, kuriam tenka iki 80 proc. visų fosfolipidų, esančių surfaktante. Be to, yra hidrofobinių baltymų, kurių kiekis ne didesnis kaip 10–20 proc. Surfaktantą sintetina II tipo alveocitai. Jis mažina paviršiaus įtempimą, apsaugo alveoles nuo subliūškimo, neleidžia joms sulipti.

Kai surfaktanto trūksta dėl neišnešiotumo, plaučių nebrandumo arba pagreitėjus jo irimui dėl hipoksijos ir acidozės, iškvepiant alveolės subliūkšta, formuojasi atelektazės (subliūškę neventiliuojami plaučių plotai). Sumažėja plaučių ventiliacija. Atsiranda hipoksija, acidozė. Hipoksija ir acidozė, slopina surfaktanto sintezę. Dėl hipoksijos didėja plaučių kraujagyslių pasipriešinimas, todėl formuojasi nuosrūvis iš dešinės į kairę, atsiranda išliekanti plaučių kraujotaka. Padidėjus plaučių kraujagyslių pasipriešinimui ir sumažėjus plaučių kraujotakai, pažeidžiamas endotelio ir alveolių epitelis, todėl padidėja endotelio pralaidumas ir plazmos baltymai patenka į alveoles bei formuoja hialino membranas – iš plazmos baltymų sudarytus žiedus.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė