Sorbitolis

Natūralus angliavandenilinis alkoholis, gliukozės redukcijos produktas:

Sorbitolis

Jo natūraliai randama daugelyje uogų ir vaisių, pvz., obuoliuose, šermukšniuose, džiovintose slyvose, vyšniose ir vynuogėse. Pramoniniu būdu gaminamas iš gliukozės. Sorbitolis yra maisto priedas (indeksas E420), vartojamas kaip stabilizatorius, mažo kaloringumo saldiklis, emulsiklis.

Organizmas sorbitolį gauna ne tik su maistu, žmogaus ląstelės jį gamina pačios. Kai viduje ląstelės prikaupia pernelyg daug sorbitolio, jis veikia toksiškai. Diabetinės retinopatija ir neuropatija gali būti susijusios su sorbitolio pertekliumi akių ar nervų ląstelėse. Sorbitolis diabetikų organizmuose susidaro iš perteklinės gliukozės, perdirbamos sorbitolaldozės reduktazės metaboliniu keliu. Jis šalina iš organizmo ne riebalus, o vandenį ir druskas. Tai labai rizikinga. Dideli sorbitolio kiekiai gali sukelti pilvo skausmus, vidurių pūtimą ir viduriavimą (nuo silpno iki sunkaus). Per didelė dozė gali pabloginti fruktozės absorbciją. Neleidžiama vartoti kūdikiams iki 1 metų.

Sorbitolis padeda organizmui mažiau suvartoti vitaminų B₁ ir B₆, biotino, pagerina žarnyno mikroflorą. Vartojant šį pakaitalą skrandis išskiria daugiau sulčių, aktyvėja tulžies pūslės veikla. Jis veikia šiek tiek laisvinamai, todėl galima vartoti užkietėjus viduriams. Tačiau šio saldiklio iš karto suvalgius daugiau nei 30 g, gali pradėti mausti skrandį, pykinti, pūsti vidurius. Manoma, kad jis skatina tulžies pūslės akmenligę. Nekenksminga dozė – iki 50 g per parą.

Sorbitolis naikina burnos mikrobus, taigi sumažėja tikimybė susirgti ėduonimi.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė