Siera (S)

Cheminis periodinės elementų lentelės VI grupės elementas, žymimas S, eilės numeris – 16, atominė masė – 32,065(5) а. m. v. Kieta, kristalinė, gelsvos spalvos medžiaga, netirpstanti vandenyje, naudojama tam tikriems medikamentams gaminti ir dažnai paplitusi gyvojoje gamtoje. Pasižymi aukštu elektroneigiamumu ir nemetalų savybėmis. Junginiuose su vandeniliu ir deguonimi įeina į įvairių anijonų sudėtį, sudaro daug rūgščių ir druskų. Daugelis sieros turinčių druskų prastai tirpsta vandenyje. Gyvybiškai svarbus aukštesniųjų organizmų elementas, įeina į daugelio baltymų, aminorūgščių (metionino, cisteino ir cistino), tam tikrų hormonų (insulino), vitaminų (B₁, biotino) sudėtį, kepenyse pasigaminusi sieros rūgštis sujungia rezorbuotus storosiose žarnose žalingus baltymų puvimo produktus, kaupiasi plaukuose. Natūraliai pagrindinis sieros šaltinis yra baltymingas maistas. Daugiausiai gaunama su mėsos ir pieno produktais, taip pat su ankštiniais, grūdiniais produktais, kiaušiniais, brokoliais, bulvėmis, žiediniais kopūstais.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė