Meniu

Raupai

Tai – ūminė, dažnai mirtina virusinė liga, sukelianti specifinį odos bėrimą. Iš pradžių klinikiniai požymiai panašūs į gripo: aukšta temperatūra, skausmas, ryški intoksikacija. Po 2–4 dienų atsiranda papulinis-pustulinis bėrimas, paliekantis odoje duobėtus randus. Pirmiausiai bėrimų atsiranda ant veido, kojų bei rankų, vėliau ant liemens. Žinomi du epidemiologiniai raupų tipai: variola minor, kurios metu miršta mažiau nei 1 proc. ligonių, ir variola major, kai miršta 20–40 proc. ir daugiau susirgusių asmenų. Ligos sukėlėjas – Poxviridae šeimos virusas Poxvirus variolae. Viruso genomą sudaro dvigrandė linijinė DNR, virusas matomas net šviesiniu mikroskopu, turi sudėtingą struktūrą – dvi išorines membranas. Apvalkale yra cholesterolio, fosfolipidų ir daug fermentų, būtinų viruso reprodukcijai. Virusas atsparus išdžiūvimui, tačiau neatsparus temperatūrai – 60 °C žūsta per 30 min. Raupų virusas perduodamas oro-lašeliniu būdu, tiesioginio sąlyčio metu su užkrėsto žmogaus kūno skysčiais. Virusas gali plisti ir per užterštus drabužius bei patalynę, rečiau – per virusu užterštą pastatų, autobusų ir kitų transporto priemonių orą. Kartais ligonis yra užkrečiamas ir karščiavimo pradžioje. Pavojingiausias ligonis yra atsiradus bėrimui, per pirmąsias 7–10 dienų nuo bėrimo atsiradimo. Susidarius šašui, galimybė užsikrėsti sumažėja.

Rašyti komentarą

Captcha