Meniu

Puvimo procesai storajame žarnyne

Aminorūgščių kitimas, veikiant žarnyno mikroflorai, vadinamas baltymų puvimu. Maisto medžiagos, kurios nebuvo rezorbuotos plonosiose žarnose, patenka į storąsias žarnas. Čia rezorbuojama daug vandens ir skystas turinys kietėja, ypač vidurių užkietėjimo metu (obstipacija). Normaliai žarnyno flora stabdo puvimo ir rūgimo procesus žarnyne. Nesuvirškintos maisto medžiagos storosiose žarnose beveik neskaidomos, nes jose mažai fermentų. Čia maisto medžiagas naudoja žarnyno mikroflora. Bakterijos turi savo fermentus, skirtingus nuo gyvūnų fermentų, ir katalizuoja nebūdingas žmogaus medžiagų apykaitai reakcijas, tarp jų, ir puvimo procesus. Veikiant šiems fermentams, susidaro nuodingi aminorūgščių skilimo produktai – putrescinas, kadaverinas, krezolis, fenolis, indolas, skatolas, vandenilio sulfidas (H2S), merkaptanas (CH3SH), taip pat nenuodingos žmogaus organizmui medžiagos – alkoholiai, aminai, riebalų rūgštys, ketonorūgštys, hidroksirūgštys ir kt. Skylant sieros turinčioms aminorūgštims – cisteinui, metioninui, žarnyne susidaro vandenilio sulfidas ir metilmerkaptanas. Puvimo metu storosiose žarnose daugiausiai vyksta aminorūgščių dekarboksilinimas ir deamininimas. Dekarboksilinant ornitiną, susidaro putrescinas, o liziną – kadaverinas.

Putrescinas                  Kadaverinas

Pirmąją reakciją katalizuoja ornitino dekarboksilazė, o antrąją – lizino dekarboksilazė. Putrescinas ir kadaverinas vadinami ptomainais arba lavonų nuodais. Jų daug susidaro pūvant lavonams. Rezorbavęsi ptomainai gali sukelti parezes, traukulius, aritmijas, mažinti kraujospūdį. Taip pat iš atitinkamų aminorūgščių susidaro ir kiti aminai: tiraminas, histaminas, aromatinas, feniletilaminas ir kt. Puvimo metu susidarę toksiniai junginiai rezorbuojami į kraują ir pro vartų veną patenka į kepenis, čia detoksinami, susidarant konjugatams su sulfo- arba gliukurono rūgštimis.

Rašyti komentarą

Captcha