Meniu

Proteoglikanai

Glikoproteinų šeimos baltymai, kuriuose prie baltymų prijungti glikozaminoglikanai. Jų struktūroje baltymams tenka apie 5–10 proc., o glikozaminoglikanams – 90–95 proc. proteoglikanų masės. Jie sudaro tarpląstelinio užpildo (matrikso) pagrindinę medžiagą ir gali sudaryti iki 30 proc. audinio sausos masės. Baltymai proteoglikanuose yra viena įvairios molekulinės masės polipeptidinė grandinė. Įvairių proteoglikanų polisacharidiniai komponentai yra skirtingi. Daug proteoglikanų randama jungiamajame audinyje: odoje, sausgyslėse, kremzlėse, sąnarių skystyje, stambiųjų kraujagyslių sienelėse, ragenoje, kauluose ir kt. Jų angliavandeninės dalies sudėtis ir struktūra priklauso nuo jungiamojo audinio rūšies. Odos, kremzlių, sausgyslių proteoglikanuose vyrauja chondroitinsulfatai, akių stiklakūnyje, sąnarių skystyje – hialurono rūgštis, kepenyse – heparinas. Turėdami neigiamą krūvį, prijungia didelį kiekį vandens ir užpildo tarpląstelinius tarpus. Proteoglikanai ir glikozaminoglikanai sąveikauja su kolagenu, elastinu, fibronektinu, lamininu ir kitais tarpląstelinio užpildo (matrikso) baltymais. Visi proteoglikanai ir glikozaminoglikanai yra polianijonai, be vandens dar gali prijungti daug katijonų (Na+, K+, Ca2+) ir taip formuoti įvairių audinių turgorą. Jie atlieka molekulinio sieto funkciją, trukdydami patogeninių mikrobų plitimui. Heparinsulfato turintys proteoglikanai padeda sudaryti filtracinę užtvarą inkstuose. Jie svarbūs sąnarių funkcijoms.

Rašyti komentarą

Captcha