Meniu

Plonųjų žarnų gleivinė

Skrandis ir plonosios žarnos ypatingi tuo, kad beveik vien juose virškinamas maistas. Dalį virškinimo fermentų gamina plonųjų žarnų gleivinė, kitą dalį – kasa, dalis fermentų gaminama kepenyse. Turi daug žiedu išsidėsčiusių raukšlių, kurios gleivinės paviršių padidina daugiau negu du kartus ir sudaro įdubas. Žarnų gleivinė padengta ilgais gaureliais, kurie 8–10 kartų padidina įsiurbiamąjį paviršių. Jų tankis žarnyne nuo dvylikapirštės žarnos mažėja. Gleivinės epitelyje daug glikoproteinų (mukopolisacharidų) ir įvairių fermentų. Fermentai tiesiog išsidėstę ant gaurelių paviršiaus ir pačiuose gaureliuose. Ant gaurelių vyksta membraninis virškinimas ir rezorbcija. Žarnų epitelis nuolat atsinaujina. Viso žarnyno epitelio atsinaujinimas įvyksta per 63–65 val. Plonosios žarnos per parą išskiria 2–2,25 litro sulčių, kurių pH intensyvios sekrecijos metu yra apie 8,6 (storųjų žarnų – apie 9,0). Stambūs polimerai hidrolizuojami žarnyno spindyje, o tarpiniai skilimo produktai pernešami tarp mikrogaurelių. Čia vyksta galutinis hidrolizės etapas ir susidariusių produktų (monomerų) rezorbcija. Manoma, kad apie 8 proc. peptidinių ir glikozidinių ryšių ir apie 60 proc. lipidų hidrolizuojama ant žarnų ląstelių membranų. Čia peptidazės peptidus skaido iki aminorūgščių, maltazė skaido krakmolo virškinimo metu susidariusią maltozę iki gliukozės, sacharazė skaido sacharozę iki gliukozės ir fruktozės, laktazė – laktozę iki gliukozės ir galaktozės. Didžiausias mikrogaurelių kiekis yra dvylikapirštėje ir tuščiojoje žarnose. Čia membraninis virškinimas vyksta intensyviausiai. Jis vyksta mikrobams nepasiekiamoje (sterilioje) terpėje. Mikrobai yra per dideli, kad patektų tarp žarnyno kutikulės gaurelių. Būdingas plonųjų žarnų fermentas yra šarminė fosfatazė, šarminėje aplinkoje hidrolizuojanti ortofosforo rūgšties monoesterius – cholinfosfatidus, etanolaminfosfatidus, fosfoproteinus, pvz., kazeiną. Šarminę fosfatazę išskiria beveik visų plonųjų žarnų gleivinė, tačiau jų tolimojoje dalyje fermento susidarymas silpnėja. Žarnyne yra ir rūgšti fosfatazė, kuri katalizuoja panašias reakcijas kaip ir šarminė fosfatazė, tačiau rūgščioje aplinkoje. Skystojoje dalyje daugiausiai yra neorganinių jonų Cl ir HCO3– anijonų, NA+, K+, Ca2+ ir kitų katijonų. Neorganinių fosfatų yra apie du kartus mažiau negu kraujo plazmoje. Iš organinių medžiagų yra gana daug mukoproteinų ir mažos molekulinės masės medžiagų, pvz., šlapalo, pieno rūgšties. Šarminės fosfatazės, lipazių, fosfolipazių skystojoje dalyje yra 5–6 kartus mažiau nei kietojoje.

Rašyti komentarą

Captcha