Meniu

Plazmino slopikliai

Tai yra a1-antiplazminas, a2-makroglobulinas, a1-antitripsinas, antitrombinas III, esterazės C1 slopikliai (žr. a1-antiplazminas, a1-antitripsinas).

a2-makroglobulinas (M 725 kDa) – kepenyse sintetinamas baltymas, priklauso ūminės fazės baltymams. Jis slopina bet kokias proteazes (kalikreiną, plazminogeno aktyviklį iš audinių).

C1 slopiklis – slopina prourokinazės virsmą urokinaze.

Plazminogeno aktyviklio slopiklis (PAI-1) – serpinas, gaminamas megakariocituose, endotelio ir kepenų ląstelėse, neaktyvus išskiriamas iš trombocitų. Jis yra vienos polipeptidinės grandinės glikoproteinas (M 50–54 kDa), migruoja su b-globulinais. Slopiklis gali būti aktyvus ir neaktyvus. Endotelio integruotas baltymas vitronektinas gali prijungti PAI-1 ir taip stabilizuoti jo aktyvumą. Tai – vienas svarbiausių fibrinolizės aktyvumo reguliatorių. Jis riboja fibrinolizės vietą su urokinaze ir audinių (TPA) plazminogeno aktyvikliu. Greitai sudaro grįžtamuosius ir negrįžtamuosius kompleksus. Fibrino sankaupų vietose kompleksai suyra ir, absorbavęsi ant fibrino TPA, pradeda aktyvinti plazminogeną. PAI-1 aktyvumą reguliuoja 2 veiksnių grupės: 1) veiksniai, veikiantys ląsteles, gaminančias PAI-1 (trombinas, interleukinas 1, tam tikri endotoksinai, augimo veiksnys skatina PAI-1 sintezę); 2) veiksniai, tiesiogiai keičiantys PAI-1 aktyvumą (aktyvus proteinas C).

PAI-2-urokinazės slopiklis (M 47 kDa) aptinkamas tik nėštumo pabaigoje.

PAI-3 (M 50 kDa) – baltymas, randamas plazmoje, kaip ir PAI-2. Geriau slopina urokinazę negu TPA. Fibrinolizės sistemos sutrikimus gali sukelti nefiziologiniai fibrinolizės aktyvikliai (pvz., hemolizinio streptokoko fermentas streptokinazė sudaro kompleksus su plazminogenu ir taip jį aktyvina, auksinio stafilokoko stafilokinazė keičia plazminogeno erdvinę struktūrą, taip tampa pasiekiami jo aktyvieji centrai arba dėl įvairių patologinių procesų gali keistis fibrinolizės sistemos komponentų koncentracija).

Rašyti komentarą

Captcha