Meniu

Pagumburio–posmegeninės liaukos neurosekrecinis kompleksas

Pagumburio–posmegeninės liaukos neurosekrecinį kompleksą sudaro: 1) pagumburis – tarpinė smegenų dalis ir limbinės sistemos centrinė grandis; 2) neurohipofizė – užpakalinė posmegeninės liaukos dalis; 3) adenohipofizė – suaugusiųjų priekinė posmegeninė liaukos dalis yra susiliejusi su tarpine dalimi, kuri yra vaisiaus, vaiko iki vienerių metų organizmuose ir nėščiųjų smegenyse. Smegenys reguliuoja metabolizmą šiais ryšiais:

–      per parahipofizinę nervinę reguliaciją tiesiogiai veikia metabolizmą kepenyse, riebaliniame audinyje, virškinamajame kanale, Langerhanso salelėse ir vidinėje antinksčių dalyje;

–      per humoralinius reguliatorius liberinus, statinus ir neuropeptidus dalyvauja reguliuojant antinksčių žievę, lytines liaukas, skydliaukę, pieno liaukas, taip pat koordinuojant anabolinius procesus, riebalinio audinio funkcijas, vandens ir druskų apykaitą.

Pagumburyje – vidurinėje smegenų dalyje kilę impulsai plinta į limbinę sistemą, čia formuojamos vidinės (gera nuotaika, liūdesys, depresija, nerimas, išgąstis, pyktis) ir išorinės emocijos (juokas, verksmas, agresyvumas, prakaitavimas, paraudimas, sekrecija ir pan.). Žmogaus limbinė sistema yra sudėtingas darinys, valdantis ne tik emocijas, bet ir mitybą, lytinį elgesį, spontaniškus nevalingus judesius, metabolizmo ir kūno temperatūros homeostazę. Jos centras yra pagumburis, kuris ir palaiko ryšius su kitomis smegenų dalimis: tinkline formacija, vegetacinės nervų sistemos centrais ir smegenų kamienu, o per nervinius laidus ir vartų kraujagyslių sistemą – su posmegenine liauka (hipofize). Ji ir jungia pagumburį su periferinės endokrininės sistemos liaukomis. Dėl savo topologijos ir neuronų sekrecinių savybių pagumburis yra labai svarbus reguliuojant neuroendokrininės sistemos aktyvumą. Jo unikali padėtis ir neuronų sekrecinės galimybės paverčia jį neuroendokrininės sistemos reguliatoriumi. Pagumburio neuronai išskiria hormonus (neuropeptidus), keičiančius posmegeninės liaukos priekinės dalies aktyvumą. Šie hormonai yra aktyvinamieji (liberinai) ir slopinamieji (statinai). Pagumburio neurosekrecinės ląstelės, greta minėtų bioreguliatorių, išskiria daugybę parakrininio vietinio poveikio neuropeptidų ir turi jų receptorių. Šie peptidai reguliuoja elgesį ir homeostazę. Neuropeptidas Y stiprina apetitą ir reguliuoja mitybos pasirinkimą. Jo sekrecija priklauso nuo adipocitų leptino ir virškinamojo kanalo hormonų. Neuropeptidą angiotenziną II išskiria keli pagumburio branduoliai, jis valdo širdies ir kraujagyslių ir neuroendokrininės sistemos aktyvumą. Tai priklauso nuo psichologinių ir fizinių dirgiklių. Cholecistokininas skatina apetitą. Neurotenzinas yra hipotermijos ir hipotenzijos slopiklis. Opioidiniai peptidai slopina skausmo pojūtį, stiprina teigiamas emocijas. Pagumburio neuronai išskiria ir biogeninius aminus. Dopaminas ne tik pasižymi prolaktostatiniu poveikiu, bet ir slopina gonadostatino ir tiroliberino, taip pat somatostatino sekreciją. Serotoninas skatina visų liberinų sekreciją. g-aminosviesto rūgštis yra pagumburio slopinamasis mediatorius. Noradrenalinas stiprina kortikoliberino ir tiroliberino poveikį. Acetilcholinas stiprina kortikoliberino ir somatoliberino poveikį. Histaminas mažina prolaktostatino išskyrimą.

Rašyti komentarą

Captcha