Meniu

Osteoporozė

Kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu (mažiau nei 2,5), maža kauline mase, kaulų trapumu. Osteoporozės metu sumažėja kaulų masė tūrio vienetui, pakinta organinio užpildo (matrikso)  baltymų sudėtis ir kiekis, paties užpildo (matrikso)  kiekis reikšmingai mažesnis už normalų. Ši liga dar vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas. Simptomai pasireiškia tik ligai progresavus: skausmas, kaulų lūžiai net menkų traumų metu. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys. Europoje viena iš keturių moterų ir vienas iš dvidešimties vyrų, vyresnių kaip 60 metų, patyrė kaulų lūžių, kurių priežastis – osteoporozė. Žmogaus kauluose visą laiką vyksta pokyčiai: rezorbcija (irimas) ir naujo kaulinio audinio formavimasis. Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi procesai aktyvesni nei irimo, todėl iki 30 m. kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Vyresnio amžiaus žmonių rezorbcija vyksta greičiau nei atsinaujinimas, todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė. Moterų sergamumui įtaką turi po menopauzės ar jos metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, jų metu netenkama iki 15 proc. kaulų masės. Sumažėjęs estrogenų kiekis aktyvina kraujo monocitus, kurie išskiria daugiau IL-1. Jis yra labiausiai žinomas potencialus osteoklastų aktyvumo skatiklis. Jiems suaktyvėjus, ardoma ir rezorbuojama organinė kaulų dalis. Tuo pačiu metu vyksta kompensacinis osteoblastų aktyvinimas, kurio nepakanka procesų pusiausvyrai palaikyti. Todėl ir prasideda kaulų masės mažėjimas. Tačiau šia liga serga ir jauni žmonės. Atsižvelgiant į priežastis, osteoporozė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė, arba senatvinė, osteoporozė būdinga vyresniems abiejų lyčių individams, tačiau moterys ja serga kelis kartus dažniau. Antrinę osteoporozę gali skatinti įvairūs veiksniai: skydliaukės, inkstų, plaučių, žarnyno, genetinės ligos. Kartais ją sukelia vaistai, vartojami nuo kitų ligų.

Rašyti komentarą

Captcha