Meniu

Oligomerinis baltymas

Baltymas, sudarytas iš dviejų ir daugiau polipeptidinių grandinių, t. y. turintis ketvirtinę struktūrą. Jį sudarančios tretinę struktūrą turinčios polipeptidinės grandinės vadinamos protomerais, arba subvienetais. Susidarant ketvirtinei struktūrai, baltymai išsaugo pagrindinę tretinės struktūros konfigūraciją (globulinę arba fibrilinę). Pavyzdžiui, hemoglobinas – ketvirtinės struktūros oligomerinis baltymas, sudarytas iš keturių subvienetų, kurių kiekvienas turi tretinę struktūrą. Kiekvienas subvienetas – globulinis baltymas, todėl ir hemoglobinas turi globulinę konfigūraciją. Plaukų ir vilnų baltymai keratinai, atsižvelgiant į tretinę struktūrą, priklauso fibriliniams baltymams. Fibrilinę konfigūraciją turi ir ketvirtinė jų struktūra. Susiformavus ketvirtinei baltymo struktūrai, padidėja jo stabilumas, sumažėja santykinis paviršius, tūris, molekulės laisvoji energija. Oligomerai yra atsparesni proteazių ir temperatūros poveikiui, denatūracijai. Ketvirtinė baltymų struktūra yra svarbi baltymų biologinio aktyvumo reguliacijai. Daugelis reguliacijai svarbių fermentų yra oligomerai, nes jie turi papildomas reguliacijos galimybes. Oligomeriniai fermentai gali būti sudaryti iš atskirų katalizinių ir reguliacinių subvienetų. Tokiu atveju domenas, prisijungiantis fiziologinius veiksnius (efektorius), yra viename subvienete, o prisijungiantis substratus – kitame. Reakcijos metu šie subvienetai sugeba papildomai asocijuoti (jungtis silpnaisiais ryšiais). Oligomerinių fermentų biologiniam aktyvumui pasireikšti būtina, kad jo subvienetai būtų asocijuoti. Yra fermentų, kurie, suardžius ketvirtinę struktūrą, ne tiktai netenka savo biologinio aktyvumo, bet suyra ir jų tretinė bei antrinė struktūros.

Žymos: subvienetai

Rašyti komentarą

Captcha