Oleino rūgštis

Terminas

СН3(СН2)7СН=СН(СН2)7СООН

Tai yra nesočioji riebalų rūgštis, turinti vieną dvigubąjį ryšį. Oleino rūgštis įeina į glicerofosfolipidų (alkoholis–glicerolis), augalų ir gyvūnų triacilglicerolių sudėtį. Ši rūgštis – labiausiai paplitusi mononesočioji riebalų rūgštis gamtoje. Oleino rūgšties yra augaliniuose aliejuose (alyvuogių aliejuje – iki 81 proc., saulėgrąžų – iki 40 proc., arachiso aliejuje – iki 66 proc.) ir gyvūnų riebaluose (jautienos – apie 42 proc., kiaulienos – 37–44 proc., menkės – apie 30 proc.). Gamtoje oleino rūgštis susidaro dehidrinant stearino rūgštį (aerobinis kelias gyvūnų organizme) arba ilginant nesočiųjų rūgščių grandinę (mikroorganizmuose anaerobinis kelias). Oleino rūgštis, esanti gyvūnų riebaluose, apsaugo juos nuo peroksidacijos. Oleino rūgšties druskos ir esteriai vadinami oleatais. Įrodyta, kad oleino rūgštis lėtina širdies ligų plitimą ir skatina antioksidantų gamybą. Pakeisdama sočiuosius riebalus, ji gali sumažinti bendrą cholesterolio kiekį ir didinti didelio tankio lipoproteinų (DTL) lygį, mažinant mažo tankio lipoproteinų (MTL), kiekį.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė