Meniu

Odos patamsėjimas

Endokrininės ligos, vadinamos Adisono (žr. Adisono liga) liga (lėtinis antinksčių žievės nepakankamumas), kai dėl antinksčių žievės ląstelių pažeidimo išskiriama nepakankamai steroidinių hormonų, aiškiausiai matomi simptomai yra odos ir gleivinių hiperpigmentacija – odos patamsėjimas (oda įgauna bronzinį atspalvį). Dažniausia Adisono ligos priežastis (apie 80 proc. atvejų) – idiopatinė autoimuninė kilmė, kai dėl nežinomų priežasčių organizme susidaro antikūnų, kurie pažeidžia antinksčių žievės ląsteles. Manoma, kad ligoniai gali turėti paveldimą polinkį į autoimuninės kilmės Adisono ligą. Kita dažna Adisono ligos priežastis yra tuberkuliozė. Retai pasitaikančios Adisono ligos priežastys: kitos antinksčių infekcijos nei tuberkuliozė, antinksčių navikas ar metastazės į juos, AIDS, kraujavimas į antinksčius, vaistai (ketokonazolis, metiraponas ir kt.), įgimta antinksčių hiperplazija, amiloidozė ir kt. Dažniausiai Adisono ligos simptomai stiprėja palengva, per keletą mėnesių ir prasideda nespecifiniais požymiais, todėl neretai liga atpažįstama ne iš karto. Beveik visi ligoniai jaučia silpnumą, greitą nuovargį, jiems blogėja apetitas, krinta svoris. Daugeliui jų atsiranda raumenų silpnumas, skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, jie netoleruoja šalčio. Taip pat būdingas sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, svaigsta galva atsistojus po ilgesnio sėdėjimo ar gulėjimo, gali net netekti sąmonės. Vyrams galimas geismo sumažėjimas, impotencija, moterims – amenorėja, išnykęs plaukuotumas pažastų, gaktos srityje, sumažėjęs plaukuotumas kitose kūno vietose. Odos hiperpigmentacija būna išplitusi, tačiau dažniausiai ji ryškiausia nuo saulės neapsaugotose odos vietose, krumplių, alkūnių, kelių, randų srityje. Odos patamsėjimas taip pat gali būti ryškesnis delnų raukšlėse, nagų guolyje, burnos, makšties ir tarpvietės gleivinėse. Kitas odos pakitimas, būdingas Adisono ligai, – baltmė (šviesios odos dėmės). Antinksčių žievės hormonų kiekio sumažėjimas skatina kortikotropino hipersekreciją. Šio hormono sekrecija padidėja 5–10 kartų, taip pat padidėja nepažeistos antinksčių dalies hormonų biosintezė. Po tam tikro laiko sekrecija sunormalėja. Greitas odos ir gleivinių pigmentacijos intensyvėjimas rodo ligos sunkėjimą ir krizės artėjimą. Pigmentacijos silpnėjimas rodo antinksčių nepakankamumo kompensaciją.

Rašyti komentarą

Captcha