Nutukimas

Patologinis neutraliųjų riebalų (trigliceridų) perteklius, padidėjus riebalinio audinio kiekiui organizme. Esant nutukimui, kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis negu 30 kg/m². Nutukimas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis nutukimas yra susijęs su padidėjusiu maisto suvartojimu ir sumažėjusiomis organizmo energijos sąnaudomis. Antrinis nutukimas yra sindromas, kuris atsiranda esant įvairioms endokrinopatijoms. Nutukimas gali būti centrinio tipo (visceralinis) ir periferinio. Centrinio tipo atveju riebalai išsidėstę tarp vidaus organų ir pačiuose organuose. Tokių asmenų yra atsikišęs pilvas, todėl šis nutukimas dar vadinamas „obuolio“ tipo nutukimu. Tai pats pavojingiausias nutukimas, nes riebalinio audinio ląstelės išskiria medžiagas, sukeliančias metabolinį sindromą. Šis nutukimas yra susijęs su neuroendokrininio signalo ašis-pogumburis-hipofizė-antinksčiai funkcijos sutrikimais. Periferinio nutukimo atveju riebalai daugiausia kaupiasi po oda, taukinėje. Tai yra vadinamas „kriaušės“ tipo nutukimas. Jis mažiau pavojingas, bet taip pat nepageidautinas. Padidėja nutukusių žmonių rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, II tipo cukriniu diabetu, tulžies pūslės, sąnarių ligomis ir tam tikromis vėžio formomis. Didžiausią įtaką nutukimui atsirasti turi apetitas, suvartojamo maisto kiekis, maisto sudėtis, maisto medžiagų apykaitos greitis, psichologiniai veiksniai ir paveldimumas. Normalios kūno masės suaugusio žmogaus riebalinio audinio trigliceriduose yra sukaupta apie 150 000 kcal energijos, baltymuose ir aminorūgštyse – 24 000 kcal, gliukozėje ir glikogene – apie 1000 kcal. Organizmo gyvybiniams procesams palaikyti (naujų medžiagų sintezei, raumenų darbui, kūno temperatūrai palaikyti ir kt.) per parą reikia apie 2500 kcal. Pagrindinė grandinė, reguliuojanti energijos homeostazę ir kūno masės pastovumą, yra tarpinių smegenų sritis pagumburis (hypothalamus). Jo branduoliuose yra išsidėstę mitybos centrai, kontroliuojantys alkį ir sotumą. Tarp alkio ir sotumo centrų egzistuoja sinapsinis ryšys, perduodantis slopinimo impulsus. Sotumo pojūtis priklauso nuo virškinamojo kanalo pripildymo, baltymų kiekio maiste ir riebalinio audinio išskiriamų citokinų – peptidinių hormonų. Alkio pojūtis atsiranda tuo momentu, kai baigiasi išorinis maitinimasis ir prasideda riebalų naudojimas iš atsargų, sukauptų riebalinio audinio adipocituose, t. y. tada, kai organizmas pradeda naudoti metabolinės energijos atsargas. Nutukimas prasideda tada, kai riebaliniame audinyje pradeda vyrauti ne riebalų skaidymas (lipolizė), bet riebalų sintezė (lipogenezė), nes adipocituose nenutrūkstamai vyksta pusiausvyros procesai tarp lipogenezės ir lipolizės.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė