Nikelis (Ni)

Terminas

Metališkas cheminis elementas, kurio atomo numeris 28, o atominė masė – 58,6934 а. m. v. (g/mol). Tai – sidabriškai baltas, blizgus, lankstus pereinamasis metalas. Cheminiu požiūriu Ni yra reaktyvus metalas. Metalinio nikelio paviršius labai lėtai oksiduojasi, todėl laikoma, kad šis metalas yra atsparus korozijai. Bendras kiekis žmogaus organizme ir paros dozė nenustatyti. Manoma, kad nikelio gali reikėti tam tikrų fermentų aktyviųjų centrų funkcijai. Nikelio rasta oksidoreduktazėse, žmogaus hidroliziniuose fermentuose. Svarbi yra nikelio įtaka folatų apykaitai. Jo reikia hemopoezės procesams. Ląstelių branduoliuose nikelis gali sąveikauti su chromatinu ir stabilizuoti DNR struktūrą. Kraujyje jis sudaro kompleksus su albuminu, su a2-mikroglobulinu. Manoma, kad nikelis svarbus lipoproteinams sudaryti. Nikelio trūkumo reiškinių nėra žinoma, tačiau žinomi apsinuodijimo požymiai. Patekus didesniems nikelio kiekiams pro burną, prasideda kepenų parenchimos nekrozė. Įkvėpus nikelio dulkių, galima pneumonija. Plaučių navikai dažniau nustatyti asmenims, turintiems profesinį ir buitinį sąlytį su nikelio dulkėmis. Nikelio perteklius slopina eksperimentinių gyvūnų spermatogenezę ir yra hipogonadizmo ir nevaisingumo priežastis. Gyvulinės kilmės maiste nikelio būna mažai, augalinės kilmės – daug. Nikelio daug yra riešutuose, šokolade, pupose, žirniuose, javų grūduose.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė