Meniu

Neuronai

Tai yra svarbiausia nervinio audinio ląstelė. Atsižvelgiant į atliekamą funkciją, yra skiriami du nervinio audinio ląstelių tipai: neuronai, kurie yra sužadinamosios ląstelės, perduodančios elektros impulsą, ir atraminės, arba neuroglijos, ląstelės, kurios, plintant elektros impulsui, tiesiog nedalyvauja. Nustatyta, kad žmogaus smegenyse yra 1011 neuronų. Neuronai jungiasi tarpusavyje ir su inervuojamais audiniais daugybe ryšių, kurie gali kisti ir priklausyti nuo aplinkos veiksnių ir individo patirties. Nustatyta, kad yra beveik 10 tūkst. įvairių neuronų tipų, kurie skiriasi morfologine struktūra, bet turi daug bendrų struktūros ypatybių ir funkcinių savybių. Nervinio impulso, kuris iš esmės yra elektros impulsas, priėmimas, sukūrimas ir siuntimas yra svarbiausios neuronų savybės. Neurono veiklą lydi elektriniai reiškiniai (ramybės būsenos metu jis aplinkos atžvilgiu įelektrintas neigiamai, sužadinus šis neigiamas krūvis trumpam išnyksta), todėl smegenų darbą galima tirti įvairiais elektriniais prietaisais. Neuronas – ilga ląstelė, turinti tipiškas dalis: neurono kūną, kuriame yra branduolys, dendritus ir aksoną. Neurono kūne vyksta svarbiausi metaboliniai procesai, nes čia yra sutelkti neurono organoidai: branduolys, šiurkštusis ir lygusis endoplazminiai tinklai, mitochondrijos ir lizosomos. Aksonas ir dendritai – ilgos ląstelės kūno ataugos. Neuronas gali turėti vieną, kelis arba daugybę dendritų, bet tik vieną aksoną. Aksono galas gali šakotis, kiekvienos šakos galūnė baigiasi gumbeliu, kuris vadinamas nervine galūne. Ir dendritais, ir aksonais elektrinis signalas gali plisti tik viena kryptimi. Dentritais šis signalas pasiekia neuroną, o aksonu jis palieka neuroną kaip veikimo potencialas. Aksonas paprastai yra ilgesnis negu dendritai. Jo ilgis gali siekti net 1 m. Lyginant su neurono kūnu, kurio skersmuo – apie 50 µm, aksonai yra labai ploni, jų skersmuo vos 0,2–20 µm. Daugelio neuronų aksonus dengia mielino sluoksnis, vadinamas mielino dangalu. Mielino dangalas yra ne ištisinis, bet fragmentiškas. Tarp mielino fragmentų yra sąsmaukų, vadinamų Ranvje sąsmaukomis. Nervinės galūnės neturi mielino dangalo. Nervinis impulsas sukelia nervinėje galūnėje cheminius procesus, kurių pasekmė – neuromediatoriai arba jonai yra išskiriami į sinapsinį plyšį ir veikia postsinapsinę ląstelę. Vieno aksono šakos gali sudaryti sinapsines jungtis net su 1000 kitų neuronų. Remiantis struktūros ypatybėmis, vieta nervų sistemoje ir iš dalies dirgiklio priėmimo ypatybėmis, yra skiriami du neuronų tipai: sensoriniai (aferentiniai) ir motoriniai. Motoriniai neuronai paprastai turi labai šakotus dendritus, todėl dendritų membranų paviršius gali siekti net 1 mm2. Taigi motoriniai neuronai „gauna“ signalus iš gana didelio ploto. Sensorinius ir motorinius neuronus dengia mielino dangalas.

Žymos: ląstelės

Rašyti komentarą

Captcha