Meniu

Neuroglija

Tai yra plonas audinių sluoksnis, kuris paremia nervines skaidulas. Paremenčiosios ląstelės yra randamos kartu su neuronais ir padeda neuronui funkcionuoti. Jei paremiančiųjų ląstelių yra centrinėje nervų sistemoje, jos vadinamos neuroglija, jei jų yra periferinėje nervų sistemoje, tai vadinamos mikroglija. Šios ląstelės užpildo erdvę tarp neuronų ir atlieka svarbias funkcijas. Jos aprūpina maisto medžiagomis neuroną, apsupa kraujagysles ir taip reguliuoja medžiagų srautą į neuronus ir iš jų. Taip pat pagreitina impulsų perdavimą. Apie 90 proc. centrinę nervų sistemą sudarančių ląstelių yra glijos ląstelės arba neuroglija. Neuroglijai priklauso centrinės nervų sistemos šakotų ląstelių tinklas (astrocitai, mikroglija ir oligodendrocitai) ir periferinės nervų sistemą paremiančiosios ląstelės (neurilema ir palydovinės ląstelės). Neuronus supančios neuroglijos ląstelės (gliocitai) taip pat dalyvauja perduodant nervinius impulsus, tačiau pagrindinės jų funkcijos yra šios: trofinė (tiekia neuronams maisto medžiagas ir deguonį); atraminė (neuroglija apsupa neuronus ir juos prilaiko vietoje) ir apsauginė (atskiria neuronus vieną nuo kito; apsaugo juos nuo smūgių ir sukrėtimų; naikina patogenus ir pašalina negyvus neuronus). Neuroglijos ląstelės gali vykdyti fagozitozę. Neuroglija palaiko homeostazę, gamina mieliną. Apskaičiuota, kad žmogaus smegenyse neuroglijos ląstelių yra 10 kartų daugiau nei neuronų. Neuroglijos prilyginamos nervų sistemos „klijams“. Mikroglijos ląstelės yra specializuoti makrofagai, vykdantys fagocitozę, taip apsaugantys centrinės nervų sistemos neuronus. Jų yra visose galvos ir nugaros smegenų srityse, gali judėti iš vienos vietos į kitą ir daugintis, kai smegenys pažeidžiamos. Mikroglijos sudaro apie 15 proc. visų centrinės nervų sistemos ląstelių ir yra mažesnės nei makroglijos. Makroglijoms priklauso kelios grupės skirtingas funkcijas atliekančių ląstelių: astrocitai, oligodendrocitai, ependimocitai, radialinės glijos, Švano ląstelės ir amficitai. Astrocitai – žvaigždės pavidalo centrinės nervų sistemos ląstelės, priskiriamos prie neuroglijos – iš įvairių ląstelių sudaryto užpildo, gaubiančio neuronus. Astrocitai yra didžiausios ir gausiausios neuroglijos ląstelės. Jie sudaro apie 90 procentų žmogaus smegenų masės. Žvaigždės pavidalą astrocitams suteikia jų ataugėlės, kurios baigiasi praplatėjimais, vadinamais galinėmis pėdomis. Jais astrocitai sąveikauja su kraujagyslėmis ir neuronais. Išskirtinė astrocitų savybė, žymuo, leidžiantis atskirti juos nuo kitokių ląstelių, yra glijos skaidulinis rūgštinis baltymas. Astrocituose ypač daug tarpinių gijų, sudarytų iš šio baltymo. Švano ląstelės (neurolemocitai) – neuroglijos ląstelės, supančios aksonus periferinėje nervų sistemoje ir formuojančios mielino dangą. CNS neuronus apsupa ir mieliną išskiria oligodendrocitai. PNS neuronų kūnai yra sutelkti nerviniuose mazguose (ganglijuose), o aksonai išsiraizgę į tinklą už mazgo ribų. Neurono kūną ir aksoną gaubia neuroglijos ląstelės, todėl jie nesąveikauja su aplinka. Du glijos ląstelių tipai – palydovinės ląstelės, dar vadinamos amficitais, ir Švano ląstelės – garantuoja aksonų izoliavimą PNS. Amficitai padengia neuronų kūnus nerviniuose mazguose, o Švano ląstelės – periferijoje.

Rašyti komentarą

Captcha