Meniu

Neurogeninė bulimija

Tai yra psichologinis sutrikimas, dėl kurio liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas. Ligoniams būdinga nuolatinė antsvorio baimė, pasikartojantys persivalgymai, po kurių ima persekioti kaltės jausmas, bandoma „atitaisyti“ padėtį, maistą išvemiant, geriant laisvinamuosius vaistus ir arbatas, sportuojant, vartojant kenksmingas medžiagas (pvz., actą ar liesinamąsias tabletes) ir pan. Daugeliu atvejų bulimija sergantys žmonės serga ir anoreksija. Moterys bulimija serga 3–10 kartų dažniau nei vyrai. Tam tikrais atvejais bulimiją gali sukelti ir fiziologiniai sutrikimai – tarpinių smegenų (pagumburyje esančio alkio centro) pažeidimas, endokrininių liaukų sutrikimai ir kt. Sergantis fiziologinės kilmės bulimija žmogus daug valgo, tačiau nepasisotina, jaučia silpnumą, galvos skausmą, nutunka. Tokiu atveju nesuvaldomo noro „numesti svorį“ gali ir nebūti. Neurogeninė bulimija gali prasidėti ir dėl psichologinių veiksnių, noro suliesėti neatsisakant maisto. Neurogenine bulimija sergama daug dažniau nei neurogenine anoreksija. Išsivysčiusiose šalyse ne mažiau kaip 10 proc. gyventojų jaučia, nors ir lengvos formos, bulimiją. Neurogeninė bulimija yra susijusi su endogeninių opiatų susidarymo po valgio ypatumais. Bulimijos priepuolio metu nustatomas apetitą slopinančių reguliatorių – serotonino ir cholecistokinino koncentracijų sumažėjimas nugaros smegenų likvore. Sergančių neurogenine bulimija žmonių organizme gali būti padidėjęs maitinimosi elgesio reguliatoriaus neuropeptido Y susidarymas.

Žymos: anoreksija

Rašyti komentarą

Captcha