Neurodegeneracinės ligos

Tai yra lėtinės ligos, pažeidžiančios smegenų nervines ląsteles ir sukeliančios ryškų smegenų cholinerginį sutrikimą ir pasireiškiančios atminties, kalbos, suvokimo, elgsenos, judėjimo sutrikimais. Alzheimerio liga, Parkinsono liga, Huntingtono liga, amiotrofinė šoninė (lateralinė) sklerozė turi panašius ląstelinius ir molekulinius išsivystymo mechanizmus, tokius kaip baltymų sukibimas ir intarpų susidarymas. Manoma, kad neurodegeneracinių ligų natyvios formos baltymai yra išsivynioję. Jie gali sudaryti ir netvarkingas, ir amorfines sankaupas, tačiau būdingiausios yra amiloidinės fibrilės. Sukibimas gali intensyvėti, padidėjus baltymų koncentracijai. Jį gali sukelti genetiniai veiksniai, lemiantys padidėjusią geno raišką. Pavyzdžiui, paveldimąją Parkinsono ligą gali nulemti a sinukleino vietos patrigubinimas (angl. triplication). Su liga susijusių genų aktyviklio (promotoriaus) srities polimorfizmas gali padidinti geno raišką, todėl padidėja rizika susirgti neurodegeneracine liga. Kai įvyksta baltymą koduojančio geno mutacija, pakinta pirminė baltymo struktūra, tai lemia baltymo polinkį greičiau sukibti. Neuronai gali žūti atrankiai ir jų skaičius mažėja.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė