Meniu

Nesočiosios riebalų rūgštys

Tai – riebalų rūgštys, turinčios vieną ar daugiau dvigubųjų ryšių. Gyvūnų lipiduose nesočiųjų riebalų rūgščių randama apie du kartus dažniau nei sočiųjų. Žmogaus organizme būna oleino, linolo, linoleno ir arachidono nesočiųjų riebalų rūgščių. Atsižvelgiant į dvigubųjų ryšių pobūdį, gamtinės nesočiosios riebalų rūgštys dažniausiai yra cis-konfigūracijos. Nesočiosios riebalų rūgštys, kurių dvigubasis ryšys yra cis-konfigūracijos, turi didelį vidinės energijos kiekį, todėl termodinamiškai yra mažiau stabilios už atitinkamus trans-izomerus. Cis-izomerai tam tikromis sąlygomis gali virsti visai kitomis savybėmis pasižyminčiais trans-izomerais. Dvigubojo ryšio vieta žymima ∆. Pavyzdžiui, ∆9 reiškia, kad dvigubasis ryšys yra tarp 9 ir 10 C atomų. Jeigu pradedama skaičiuoti nuo omega galo, ω-9 – dvigubasis ryšys tarp devintojo ir dešimtojo anglies atomo. Norint parodyti, kokio tipo yra dvigubasis ryšys, nurodoma cis- ar trans- pvz., cis-∆9-oktadeceno rūgštis (oleino rūgštis). Tačiau dabartiniu metu dvigubojo ryšio tipui nurodyti vietoj cis nurodoma Z (vok. zusammen – kartu), vietoj trans – E (vok. entgegen – priešais), pvz., linoleno rūgštis: cis,cis,cis91215-oktadekatrieno rūgštis (cis,cis,cis91215-oktadekatrienoatas); (Z,Z,Z)-9,12,15-oktadekatrieno rūgštis. Remiantis dvigubųjų ryšių skaičiumi ir C atomų skaičiumi, nesočiosios riebalų rūgštys yra skirstomos į mononesočiąsias (monoenines), polinesočiąsias (C18 polienines) ir eikozano rūgštis (C20 polienines rūgštis). Tam tikros polinesočiosios riebalų rūgštys, pvz., linolo ir linoleno, žmogaus organizme nesintetinamos ir gaunamos tik su maistu (nepakeičiamosios riebalų rūgštys). Įvairių geografinių zonų gyventojų su maistu gaunamų lipidų sudėtis yra skirtinga. Šiaurės europiečių maiste vyrauja gyvuliniai riebalai, turintys daug sočiųjų riebalų rūgščių, pvz., stearino. Viduržemio jūros regiono gyventojai vartoja daug alyvuogių aliejaus, turinčio nemažai nesočiosios oleino rūgšties. Eskimų pagrindinis maisto šaltinis yra žuvys, ruoniai ir kiti jūros gyvūnai, kurių riebaluose yra nemažai omega 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Maisto raciono riebalų rūgščių sudėtis yra svarbi išeminės širdies ligos (IŠL) atsiradimui. Nesočiosios riebalų rūgštys pasižymi antiaterogeniniu poveikiu, o sočiosios – aterogeniniu. Nesočiosios riebalų rūgštys veikia lipoproteinų metabolizmą ir kraujo krešėjimo veiksnius. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra eikozanoidų (prostaglandinų ir leukotrienų) pirmtakai.

Rašyti komentarą

Captcha