Meniu

Neproliferacinė (nevešėjanti) retinopatija

Retinopatija – akių liga, kurios metu pažeidžiamos akių dugno kraujagyslės, todėl silpnėja regėjimas, o ligai išplitus, gresia aklumas. Dažniausiai akių dugno kraujagyslių pokyčius sukelia nuolat padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinio diabeto paskatinti medžiagų apykaitos sutrikimai ir smulkiųjų kraujagyslių – kapiliarų pažeidimai. Pokyčius tinklainėje sukelia trys patologiniai mechanizmai: arterijų spazmas, sklerozė ir padidėjęs arterijų sienelės pralaidumas. Šie pokyčiai, paprastai nustatomi abiejose akyse, nesukelia jokių simptomų, nors kartais gali lemti regėjimo pablogėjimą. Dažniausiai sergama nevešėjančia (neproliferacine) retinopatija (90 proc.), kuri pasireiškia kapiliarų sienų pralaidumo padidėjimu ir eksudacija, arteriolių ir venulių mikroaneurizmų susiformavimu, mikrokraujosruvomis į tinklainę ir (arba) stiklakūnį (gali sukelti aklumą), mikrotrombais ir kraujagyslių okliuzijomis. Retinopatija vadinama nevešėjančia (neproliferacine), nes vėliau liga dažniausiai progresuoja ir prasideda vešėjanti (proliferacinė) retinopatija, kai susidaro naujos kraujagyslės. Vešėjančiai retinopatijai būdinga: naujų kapiliarų susidarymas, veikiant hipoksijai, ir stiklakūnio vaskuliarizacija, randų susidarymas kraujo išsiliejimo židiniuose, tinklainės atsisluoksniavimai juose. Nevešėjanti (neproliferacinė) retinopatija būdinga cukriniam diabetui. Cukrinio diabeto pradžioje regėjimo aštrumas sumažėja apie 3 proc. ligonių, o po 15 metų nuo ligos pradžios – apie 97 proc. ligonių.

Rašyti komentarą

Captcha