Nepakeičiamosios aminorūgštys

Tai yra aminorūgštys, kurios turi būti gaunamos su maistu, nes organizme iš kitų junginių nesintetinamos. Atsižvelgiant į biologinę (arba fiziologinę) klasifikaciją, aminorūgštys skirstomos į dvi grupes: nepakeičiamąsias ir pakeičiamąsias. Dešimt iš dvidešimties aminorūgščių, būtinų baltymų sintezei, yra nesintetinamos žmogaus organizme arba sintetinami nepakankami jų kiekiai, todėl jų būtina gauti su maistu. Visiškai nepakeičiamosios aminorūgštys, kurių reikia žmogaus organizmui, yra aštuonios: valinas, leucinas, izoleucinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas ir triptofanas. Argininas ir histidinas yra nepakeičiamosios aminorūgštys tik intensyvios baltymų biosintezės laikotarpiu, t. y. organizmui augant ar sveikstant po ligų. Pakeičiamųjų aminorūgščių reikiami kiekiai sintetinami organizme iš nepakeičiamųjų aminorūgščių arba kitų medžiagų. Pakeičiamosioms aminorūgštims priklauso visos likusios aminorūgštys. Fiziologinė aminorūgščių klasifikacija nėra universali. Ji būdinga tik tam tikros rūšies organizmams. Tačiau minėtos aštuonios visiškai nepakeičiamosios aminorūgštys yra universalios visiems organizmams. Kitų rūšių organizmai gali turėti skirtingą visiškai nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekį. Pavyzdžiui, žiurkių ir pelių organizmų visiškai nepakeičiamosios yra devynios aminorūgštys (aštuonios minėtos ir histidinas), vištos organizmo – vienuolika aminorūgščių (aštuonios minėtos ir histidinas, argininas bei tirozinas).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė