Meniu

Nefermentinis glikozilinimas

Tai yra nefermentinis angliavandenių (gliukozės, fruktozės ar galaktozės) prisijungimas prie baltymų, lipidų ar kitų molekulių. Dažniausiai nefermentinis glikozilinimas vyksta kraujyje; fruktozė ar galaktozė apie 10 kartų aktyviau glikozilina junginius negu gliukozė. Redukuojančios angliavandenių grupės, pavyzdžiui, gliukozės aldehidinė grupė (-CHO), sąveikauja su baltyme esančiomis aminogrupėmis (-NH2). Susidaro aldiminas (Šifo bazė), kuris yra nestabilus ir virsta labiau stabiliu ketoaminu (Amadori produktas). Jei glikozilinti baltymai nesuskyla per keletą mėnesių, tai Amadori produktai lėtai dehidratuoja ir virsta negrįžtamai glikozilintais junginiais, kurie tampa atsparesni proteolizei. Per ilgą laiką nefermentinio glikozilinimo produktų daugiausiai susidaro, t. y. labiausiai pažeidžiamos yra ilgaamžės ląstelės (pavyzdžiui, nervų), ilgaamžiai baltymai (kristalinai, kolagenas) ar deoksinukleorūgštys. Glikozilintų molekulių, pavyzdžiui, kolageno, patogeninis poveikis kraujagyslių sienelėms yra įvairiapusis: skatina mikrokraujagyslių pamatinių membranų ir kraujo plazmos baltymų susijungimą; prijungia aterogeniškuosius mažo tankio lipoproteinus prie kraujagyslių sienelių kolageno ir skatina aterogenezę; kraujagyslių sienelių baltymai tampa atsparesni proteolizei; kolageno molekulės pamatinėse membranose sujungiamos tarpusavyje ir kraujagyslių sienelės tampa mažiau elastingos. Be to, junginių glikozilinimas keičia jų antigeniškumą ir aktyvina imuninių kompleksų susidarymą. Kraujyje nefermentinio glikozilinimo taikinys yra eritrocitai, kurių gyvavimo trukmė – 120 dienų. Eritrocituose glikozilinamas gausiausias baltymas hemoglobinas (Hb), susidarant glikozilintam hemoglobinui (HbA1c). Norint įvertinti ilgalaikį gliukozės koncentracijos padidėjimą kraujyje, cukrinio diabeto metu nustatoma HbA1c koncentracija (žr. HbA1c).

Rašyti komentarą

Captcha