Meniu

Monosacharidai

Tai – paprastieji cukrūs, viena iš svarbiausių angliavandenių grupių. Atsižvelgiant į funkcines grupes, monosacharidai skirstomi į dvi klases: aldozes, turinčias aldehido grupę, ir ketozes, kuriose yra ketono grupė. Angliavadenilinė grandinė gali turėti 3 ir daugiau anglies atomų (triozės, tetrozės, pentozės, heksozės, heptozės ir t. t.). Egzistuoja aciklinės ir ciklinės monosacharidų formos (furanozės arba piranozės). Labiausiai paplitę monosacharidai yra D-gliukozė, D-galaktozė, D-fruktozė, D-ksilozė, L-arabinozė. Greta karbonilinių ir hidroksilinių monosacharidų, molekulėje vietoje -OH grupės gali būti vandenilio atomas (deoksisacharidas), aminogrupė (aminosacharidas), merkaptogrupė -SH (tiosacharidas), -COOH (urono rūgštys) ir t. t. Gamtoje monosacharidai laisvi būna retai (išskyrus D-gliukozę ir D-fruktozę). Jie, kaip monomerai, įeina į oligo- ir polisacharidų, mišrių biopolimerų (glikoproteinai, glikolipidai) sudėtį, susijungdami tarpusavyje arba su kitomis molekulėmis glikozidiniais ryšiais. Natūralūs mukopolisacharidai aktyviai dalyvauja ląstelių metabolizme. Monosacharidai, dalyvaudami įvairiuose biocheminiuose virsmuose, aprūpina ląsteles didžiaenergiais junginiais, dalyvauja detoksikacijos ir toksinių medžiagų išskyrimo procesų metu, aminorūgščių ir sudėtingų biopolimerų sintezėje. Gyvosiose ląstelėse centrinis monosacharidų biosintezės kelias yra gliukoneogenezė. Heterotrofų ląstelėse gliukozės šaltinis gali būti aminorūgščių, pieno rūgšties ir kitų junginių virsmų produktai. Sutrikus tam tikro monosacharido apykaitai, jo koncentracija padidėja organizmo biologiniuose skysčiuose. Tai yra svarbus diagnostinis testas (galaktozemija, cukrinis diabetas, meliturija, fruktozemija).

Rašyti komentarą

Captcha