Meniu

Mityba

Tai – organizmo medžiagų apykaitos dalis, maisto ėmimas iš aplinkos, jo skaidymas, perdirbimas ir vartojimas; vienas svarbiausių gyvybės požymių. Mityba teikia energiją gyvybei palaikyti, organizmui vystytis, augti, daugintis ir darbui atlikti.

Visi gyvieji organizmai gamtoje glaudžiai susiję mitybos ryšiais ir sudaro vadinamąją mitybos grandinę. Ji prasideda nuo producentų (organizmų gamintojų). Tai – žalieji augalai ir chemosintetinančios bakterijos. Producentai yra pirminis energijos šaltinis, kurį tolesnėse grandinėse naudoja konsumentai (organizmai vartotojai), mintantys organinėmis medžiagomis. Tai yra augalėdžiai gyvūnai ir augalų parazitai (I eilės konsumentai), mėsėdžiai gyvūnai, mintantys augalėdžiais (II eilės konsumentai) ir mėsėdžiai gyvūnai, mintantys kitais mėsėdžiais (III eilės). Mitybos grandinę baigia reducentai, kurie ardo žuvusius organizmus.

Žmogaus mityba turi didelę svarbą vaiko augimui ir vystymuisi, suaugusiojo darbingumui, sveikatai, gyvenimo ir aktyvios veiklos trukmei, organizmo prisitaikymui prie aplinkos. Dėl nevisavertės mitybos sutrinka organų ir jų sistemų funkcijos, organizmas išsenka. Per gausi mityba sukelia nutukimą, skatina cukrinį diabetą, aterosklerozę, išeminę širdies ligą. Racionali mityba yra tokia, kai žmogus gauna reikiamą kiekį medžiagų, būtinų normaliai organizmo veiklai. Jos pagrindas – subalansuotos mitybos dėsnis, t. y. labai svarbus optimalus suvartojamų maisto komponentų santykis. Svarbios ir mitybos normos, režimas, įvairovė. Organizmo energija susidaro maisto medžiagoms oksiduojantis; ji matuojama kilokalorijomis (kcal) arba džauliais (J). Maisto medžiagų (nutrientų) kiekis, suvartojamas per parą, sudaro maisto racioną. Jis normuojamas, atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį ir darbą. Dirbančiam protinį arba lengvą fizinį darbą žmogui vidutiniškai per parą reikia apie 2200 kcal.

Rašyti komentarą

Captcha