Meniu

Mikroflora, mikrobiozė

Pastovi mikroorganizmų tipų visuma, susiformavusi evoliucijos metu, aptinkama atitinkamo objekto paviršiuje arba jo viduje, kūno ertmėse arba žaizdose ir yra būdinga gyvūnui ar augalui. Mikroflora skirstoma į 2 dalis: būdinga (obligatinė) tam tikram tipui ir atsitiktinė (fakultatyvinė). Mikrofloros sudėtį ir dauginimąsi reguliuoja pats organizmas, naudodamas daugelį veiksnių. Odoje ją sudaro nedidelė bakterijų tipų įvairovė, kuri iš esmės nesikeičia net ir po pirties. Nustatyta, kad 17–49 proc. pasėlių iš junginės yra sterilūs. Nosies šnervės per 1 valandą praleidžia iki 14 000 mikroorganizmų ir yra galingas filtras neleidžiantis jiems patekti į trachėją ir bronchus, kurie yra sterilūs. Mikroorganizmai nusėda ant gleivinių, nuo kurių pašalinami su gleivėmis arba sunaikinami baktericidiškai, todėl jų lieka nedaug (apie 100/1ml). Ypač svarbi yra virškinamojo kanalo mikroflora, nes naujagimio burnos ertmė yra sterili, o gimdymo metu patekę mikroorganizmai žūva. Vėliau palengva burnos ertmę kolonizuoja įvairios bakterijos, o seilėse atsiranda aerobų iki 107/ml. ir anaerobų – 108/ml. Mikrofloros skrandyje nėra arba nedaug – ne daugiau kaip 103/ml. Viršutinėje plonųjų žarnų dalyje taip pat mikroorganizmų nedaug – 102–103/ml (daugiausiai aerobų). Labiausiai mikroorganizmų įvairove ir svarba organizmui pasižymi storųjų žarnų mikroflora (iki 250 milijardų/g). Jos didesnę dalį sudaro bifido-, lakto-, katenabakterijos, žarnyno lazdelės, enterekokai ir kt. Atitinkama mikroflora pasižymi šlapimo išskiriamoji ir lytinė sistemos. Mikrofloros svarba makroorganizmui: dalyvauja virškinant, detoksikacijos metu, palaikant vitaminų pusiausvyrą (gali sintetinti iki 9 vitaminų, bet trūkumo atveju gali varžytis dėl jų su makroorganizmu, formuojant natūralų imunitetą, saugant IgA nuo proteazių, užtvara nuo patogenų. Mikroflora sutrikdoma badaujant, veikiant įtampai, fizinio pertempimo atvejais, ligų ir gydymo metu, todėl gali susiformuoti disbakteriozė (disbiozė).

Rašyti komentarą

Captcha