Meniu

Metaloproteinai

Tai yra sudėtiniai baltymai, kurių nebaltyminę dalį sudaro būtini metalo jonai (Fe, Mg, Cu, Zn, Mn, V, Mo ir kt.). Jų pašalinimas suardo metaloproteinų struktūrą. Metalo jonai atlieka įvairias funkcijas gyvajame organizme. Pernašos, arba kaupiantys metalus, metaloproteinai (Fe turintis transferinas ir feritinas, Cu turintis ceruloplazminas) turi silpną ryšį tarp metalo ir baltymo, kituose baltymuose –fermentuose metalo atomai fiksuoti stipriai. Jų pašalinimas sutrikdo jų struktūrą ir funkciją. Svarbiausi yra tirozinazė (turi Cu), karboanhidrazė ir karboksipeptidazė (turi Zn), ksantinoksidazė (turi Mo), nitrogenazės (turi Fe ir Mo), feredoksinas (turi Fe). Daugelyje metaloproteinų metalas veikia kaip prostetinė grupė (hemoproteinai). Tam tikrų fermentų aktyvumui terpėje reikia atitinkamo katijono (Mg – fosfotransferazėms, K ir Mg – piruvatkinazei, Na, K, Mg – ATPazei). Kai kurie metaloproteinai turi nuo 2 iki 8 metalo atomų: superoksiddismutazė (Cu, Co, Zn), cisteaminoksidazė (Fe, Zn, Cu), citochromoksidazė (Fe, Cu). Fermentų, kurie yra metaloproteinai, metalo jonai dalyvauja, jungiantis fermentui su substratu, t. y. padeda susidaryti koordinaciniam kompleksui arba betarpiškai dalyvauja katalizėje, įeidami į aktyviojo centro sudėtį. Metaloproteinų reikia medžiagų apykaitos grandinių normaliai veiklai visuose organizmuose. Metalų trūkumas arba perteklius sutrikdo atitinkamų metaloproteinų sintezę ir savybes bei kitų metalo organinių junginių susidarymą. Tai pažeidžia gyvybiškai svarbias funkcijas. Metaloproteinų struktūros ir savybių sutrikimai gali sukelti genų mutacijas ir būti įgimtų ligų, ypač fermentopatijų, priežastis.

Rašyti komentarą

Captcha