Meniu

Membranų funkcijos

Svarbiausios yra šios: atrankusis laidumas medžiagoms, nes turi pernašos sistemas ir kanalus; atlieka energijos transformaciją, informacinę funkciją, nes turi receptorių sistemą, perduoda nervinį impulsą, formuoja tarpląstelinius ryšius. Membranos atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas: erdvėskyros, kai vientisa plazminė membrana skiria citoplazmą nuo išorinės aplinkos, vidinės ląstelės membranos sudaro ląstelės vidaus skyrius. Šiuo požiūriu išskirtinis yra nervų ląstelėms būdingas mielino dangalas, sudarytas iš koncentriškų plazminės membranos sluoksnių. Jis izoliuoja nervų ląsteles nuo aplinkos, tai greitina nervinių impulsų perdavimą išilgai aksonų. Membranos sudaro atrankiai laidžią užtvarą (barjerą), nes pro jas laisvai gali prasiskverbti tik mažos nepolinės medžiagų molekulės. Taip plazminė ir ląstelės vidaus membranos lemia ląstelės ir organėlių vidinės terpės savitumą, skirtumą nuo aplinkos. Plazminės ir ląstelės vidaus membranų medžiagų pernašos sistemos valdo vidiniuose erdvės skyriuose esančių medžiagų mainus su aplinka. Membranos lemia ląstelės atsaką į išorinius dirgiklius. Ji yra esminė signalo perdavimo struktūra. Plazminės membranos išoriniame paviršiuje yra savitieji baltymai receptoriai, sujungiantys hormonus, augimo veiksnius, nervinio signalo tarpininkus. Taip šios medžiagos sužadina atsaką – kryptingai keičia ląstelės vidaus procesus, nepatekdamos į citoplazmą. Susijungdami su receptoriais, ligandai aktyvina savituosius plazminės membranos baltymus, kurie signalą perduoda į ląstelės vidų ir sužadina būdingus susijusių metabolinių procesų pokyčius. Pavyzdžiui, išorinio veiksnio jungimasis su receptoriumi gali aktyvinti tam tikrus vyksmus, paruošiančius ląstelę dalijimuisi. Daugialąsčių organizmų ląstelės sąveikauja vienos su kitomis plazminės membranos paviršiais. Ląstelių atpažinimo procesams svarbi unikali plazminės membranos paviršiaus sudėtis. Nuo to priklauso taisyklingas ląstelių sulipimas, keitimasis medžiagomis ir informacija.

Rašyti komentarą

Captcha