Meniu

Makroerginiai, didžiaenergiai junginiai

Jie yra daug energijos turintys organiniai junginiai. Jiems skylant atsipalaiduoja laisva energija. Juose kaupiasi ta energija, kurią organizmas vartoja savo gyvybinei veiklai. Jie turi didžiaenerges (makroenergines) jungtis, kurių hidrolizės metu išsiskiria 25,1–58,6 kJ/mol (6–14 kcal/mol) laisvos energijos. Didžiaenergių junginių yra visose gyvosiose ląstelėse, dalyvauja kaupiant energiją ir virsmų metu. Jiems priklauso ATP (adenozintrifosforo rūgštis) ir medžiagos, gebančios sintetinti ATP fosfatinių grupių fermentinės pernašos būdu. Didžiaenergiams junginiams priklauso nukleozidtri- (arba di-) fosforo rūgštys, pirofosforo ir polifosforo rūgštys, kreatinfosforo, fosfopiruvo, 1,3-difosfoglicerolio rūgštys, acetilsukcinilkofermentas A, aminoaciliniai adenilo ir ribonukleorūgštys ir kt. Jie tarpusavyje yra susiję su fermentinėmis fosforilinių grupių pernašos reakcijomis, kuriose kaip tarpinis produktas yra ATP–kofermentas. ATP ir susijusių su ja didžiaenergių junginių biologinė svarba, jų centrinė įtaka, susikertant medžiagų ir energijos apykaitos keliams: jie garantuoja darbų atlikimą, valdo fotosintezę, bioliuminescenciją, gamtinių junginių sintezę.

Žymos: energija

Rašyti komentarą

Captcha