Magnis

Terminas

Tai yra makroelementų grupės atstovas, lengvai šarminis žemės elementas. Žinoma apie 100 mineralų, turinčių magnio. Jis yra labiausiai išplitęs elementas gamtoje. Viršutiniame 16 kilometrų storio žemės sluoksnyje jo esama apie 3,45 proc. Magnio druskos nulemia geriamojo vandens kietumą. Jo yra valgomojoje druskoje. Magnio druskos vartojamos neutralizuoti druskos rūgštį skrandyje ir laisvinti vidurius, dezinfekcijai dispepsijos, rūgimo skrandyje ir viduriavimo atvejais. Magnio sulfato tirpalas parenteraliai taikomas kaip vazodilatatorius, sergant eklampsija, epilepsija, tetanija, ir kaip antispazmolitikas, esant anurijai, sergant bronchų astma, hipertonine liga ir kt. Magnis į organizmą patenka su maistu ir vandeniu. Per parą gaunama 200–400 mg. Virškinamajame kanale absorbuojama iki 40–45 proc., kraujyje apie 50 proc. yra sujungtas, o likusi dalis jonizuota. Jo koncentracija kraujo serume – 0,8–1,2 mmol/l. Suaugusiojo organizme yra apie 140 g (0,2 proc. nuo kūno masės), jo 2/3 yra griaučiuose. Išsiskiria iš organizmo su šlapimu (50–120 mg) ir su prakaitu (5–15 mg). Tai yra svarbiausias ląstelių elementas, universalus biocheminių ir fiziologinių procesų reguliatorius organizme, dalyvaujantis energijos, baltymų ir elektrolitų apykaitoje. Magnis, sudarydamas kompleksus su ATP, kaip kofaktorius aktyvina daugiau kaip 300 fermentų. Jis slopina oksidacijos atskyrimą nuo fosforilinimo, dalyvauja baltymų, riebalų rūgščių, riebalų, sintezės ir nukleorūgščių metabolizmo metu. Magnis yra įtampą slopinantis, raumenų dirglumą mažinantis, imuninę sistemą stiprinantis, antiaritminis, hipotenzinis bioelementas ir fiziologinis kalcio antagonistas. Žmogui netoksiškas, o mirtina dozė nežinoma.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė