Meniu

Lipogenezė

Žmogui būdingi riebalai sintetinami žarnyno gleivinės enterocituose, adipocituose, hepatocituose. Žarnyno gleivinės enterocituose vyksta trigliceridų resintezė iš 2-monoacilglicerolių ir laisvųjų riebalų rūgščių, susidarančių virškinant maisto riebalus. Žmogaus riebalai iš enterocitų (būdami chilomikronuose) pirmiausiai patenka į limfagysles, po to – į kraujotaką. Chilomikronų trigliceridus hidrolizuoja lipoproteinlipazė (LPL) į 2-monoacilglicerolius ir laisvąsias riebalų rūgštis, kurias kraujo albuminai nuneša į audinius, tarp jų, ir į riebalinį audinį. Riebalinio audinio ląstelėse iš glicerolio (susidariusio gliukozės skilimo metu) arba iš 2-monoacilglicerolių ir laisvųjų riebalų rūgščių sintetinami ir kaupiami specifiniai organizmui trigliceridai. LPL hidrolizuoja chilomikronuose ir labai mažo tankio lipoproteinuose esančius trigliceridus. Jos aktyvumas priklauso nuo insulino. Nuolatos persivalgant ir esant pirminiam nutukimui, LPL aktyvumas didėja, o badaujant mažėja. Taigi trigliceridų kaupimas riebaliniame audinyje pirmiausiai priklauso nuo LPL. Riebalinio audinio LPL aktyvumą (daugiausiai visceraliniuose riebaluose) slopina augimo hormonas, testosteronas ir estrogenai. Slopindamas LPL aktyvumą riebaliniame audinyje, augimo hormonas stiprina hormonams jautrios trigliceridlipazės aktyvumą ir aktyvina lipolizę. Taip augimo hormonas adipocituose reguliuoja ir lipogenezę, ir lipolizę. Nutukusių asmenų organizmui būdingas jo lipolizinis veikimas. Insulinas yra labai stiprus riebalų sintezės aktyvikis. Jis didina gliukozės patekimą į riebalinį audinį, aktyvina glikolizę reguliuojantį fermentą fosfofruktokinazę. Greitindamas gliukozės oksidaciją, insulinas didina fosfotriozių ir pentozių fosfatų kelio metabolitų patekimą į riebalinį audinį. Gliukagonas veikia priešingai nei insulinas. Steroidiniai hormonai aktyvina trigliceridų biosintezę, skatindami fermento fosfatidato fosfatazės (hidrolazės) sintezę.

Žymos: insulinas

Rašyti komentarą

Captcha