Limfokinai

Tai – tirpūs vandenyje mediatoriai (tarpininkai), gaminami (išskiriami) imuninės sistemos ląstelių limfocitų. limfokinai (chemokinai) kartu su interleukinais ir interferonais sudaro citokinus. Citokinai yra signaliniai glikoproteinai (glikozilinti 10–30 kDa baltymai, t. y. baltymai, turintys prijungtus angliavandenius). Jie atlieka daugybę funkcijų: reguliuoja imuninių ląstelių brendimą, diferenciaciją ir jų mobilizaciją (judėjimą, pritraukimą). Jie, pavyzdžiui, jungiasi su ląstelės taikinio paviršiaus receptoriumi ir siunčia signalus branduoliui. Svarbiausi iš jų yra navikų nekrozės veiksnys α (TNF-α), interleukinai IL-1 ir IL-2, I tipo interferonai – INF α, INF β, perforinai. autoimuninių reakcijų (pavyzdžiui, tirotoksikozės, t. y. antikūnų prieš skydliaukės ląsteles) metu svarbus yra INF γ išskyrimas. Kiekvieną iš interleukinų gali gaminti daugiau nei viena ląstelė, bet dažniausiai kaip atsaką į skatinimą. Medicinos biochemijos terminologija remiantis, jie apibūdinami, kaip veikiantys ne endokrininiu (hormonų reguliuojamu), bet parakrininiu (nehormoniniu) arba autokrininiu (savireguliacijos) būdu.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė