Limfocitai

Tai – pagrindinės žinduolių specifinio imuninio atsako ląstelės, leukocitų rūšis. Normaliai limfocitai sudaro 20–40 proc. baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų), nuolat cirkuliuoja kraujyje ir limfoje, migruoja į audinius ir limfinius organus. Jie lemia imuninio atsako įvairovę, specifiškumą, imuninę atmintį. Žmogaus kūne yra 10¹⁰–10¹² limfocitų. Tai apvalios, 7–12 µm skersmens, nefagocituojančios ląstelės. Yra trys limfocitų tipai: T limfocitai, B limfocitai ir natūralieji žudikai (angl. natural killers) – NK ląstelės. NK ląstelės subręsta kaulų čiulpuose, jos sudaro apie 10 proc. cirkuliuojančių limfocitų, priklauso granulocitams. Jų yra kraujyje ir limfiniame audinyje (ypač blužnyje). Tai – įgimtos imuninės sistemos dalis, apsauganti organizmą nuo navikų ir virusais užkrėstų ląstelių. Šias ląsteles aktyvina interferonai. Aktyvintos NK ląstelės išskiria citotoksines (ląsteles žudančias) granules, kurios suardo pakitusias ląsteles. T ir B limfocitai yra pagrindiniai įgyto imuninio atsako komponentai. Jie priklauso agranulocitams. T limfocitai atsako už ląstelinį imunitetą, t. y. jie atpažįsta užkrėstų ar navikinių ląstelių paviršiuje esančius antigenus, o B limfocitai – už humoralinį imunitetą, t. y. B limfocitai ir jų išskiriami antikūnai atpažįsta cirkuliuojančius antigenus (patogeninius mikroorganizmus ar toksinus). T limfocitų pirmtakų yra kaulų čiulpuose, bet jie subręsta užkrūčio liaukoje (T – Thymus), o vėliau skirstosi į T ląsteles padėjėjas (T_H arba CD4⁺T limfocitai, nes jų membranose yra CD4 molekulės) ir T citotoksines ląsteles (T_C arba CD8⁺T limfocitai). T_H santykis su T_C maždaug 2:1. T_H, reaguodamos į tam tikrus patogenus, išskiria citokinus, kurie ya svarbūs imuniniam atsakui. T_C išskiria granules, kuriose esantys fermentai sukelia patogenais užkrėstų ar navikinių ląstelių žūtį. B limfocitai subręsta kaulų čiulpuose (angl. bone marrow). B limfocitų paviršiaus antigenų receptoriai yra įsiterpę į plazminę membraną ir pasižymi dideliu specifiškumu antikūnams. B limfocitai po aktyvinimo skirstosi į plazmocitus, kurie gamina tirpius baltymus antikūnus (imunoglobulinus) ir atminties ląsteles. T ir B limfocitų atminties ląstelės „prisimena“ antigeną ir, kartotinai jam patekus į organizmą, sukelia greitą ir stiprų atsaką. Limfocitai baigia subręsti limfmazgiuose, čia jie virsta veiksmingomis ląstelėmis, vėl patenka į limfą ir kraują ir yra išnešiojami į audinius.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė