Meniu

Limfa

Tai – skaidrus skystis, pereinantis iš kraujo į limfinę sistemą ir joje cirkuliuojantis. Jame nėra eritrocitų, trombocitų, bet yra daug limfocitų. Savo sudėtimi limfa labai panaši į kraujo plazmą. Tačiau įvairių kūno audinių limfa nevienoda, pvz., žarnų limfa turi daug riebalų, neskaidri, pieno spalvos. Periferinėje limfoje forminių elementų nedaug, o perėjusi limfmazgiu, limfa jų turi daug daugiau. Žmogaus organizme yra apie 1–2 litrus limfos. Ji skaidri arba truputį drumsta (pavalgius). Limfa geba krešėti (joje yra fibrinogeno ir protrombino), tik kreša gerokai lėčiau negu kraujas. Pavalgius limfoje padaugėja riebalų (iki 3–15 proc.), nes virškinimo metu didžioji dalis riebalų iš žarnyno įsiurbiama į limfą. Limfa susidaro iš skysčio, kuris nuolat patenka iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų − į limfos kapiliarus. Limfos gali pagausėti, padidėjus kraujospūdžiui kapiliaruose arba sumažėjus baltymų kraujyje. Tekėti limfagyslėmis limfą verčia raumenų susitraukimai, arterijų pulsavimas, kvėpavimo judesiai, neigiamas kraujospūdis venose.

Rašyti komentarą

Captcha