Meniu

Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai)

Tai – didesnės nei eritrocitai, cirkuliuojančios baltosios kraujo ląstelės, turinčios branduolį. Kaip imuninės sistemos dalis, jos kovoja su infekcijomis bei organizmui svetimomis medžiagomis. Šių ląstelių gyvavimo trukmė – nuo kelių valandų iki kelerių metų. Leukocitų yra visame organizme, įskaitant kraują ir limfinę sistemą. Normalus leukocitų kiekis kraujyje yra 4–8×109 ląstelių viename litre kraujo. Leukocitai skirstomi į granulocitus ir agranulocitus. Granulocitų (grūdėtųjų leukocitų) citoplazmoje gausu tam tikrų granulių, o branduoliai sudaryti iš segmentų. Be to, granulocitų granulės skirtingai dažosi, todėl jie dar skirstomi į: neutrofilus (granulės dažosi neutraliais dažais); bazofilus (granulės dažosi šarminiais dažais); eozinofilus (granulės dažosi rūgščiais dažais). Granulocitai sudaro 50–60 proc. visų leukocitų. Agranulocitų (negrūdėtieji leukocitai) citoplazmoje nėra granulių, o branduoliai nesegmentuoti. Agranulocitai yra limfocitai ir monocitai. Limfocitai sudaro 30–40 proc. visų leukocitų. Žinomos dvi limfocitų klasės: B limfocitai (subręsta kaulų čiulpuose, angl. bone marrow) ir T limfocitai (subręsta užkrūčio liaukoje, thymus). Monocitai sudaro 7 proc. visų leukocitų. iš jų susidaro makrofagai. Visi leukocitai pradedami sintetinti kaulų čiulpuose kaip kamieninės ląstelės, iš kurių susidaro skirtingų rūšių leukocitai. Leukocitų kiekis kraujyje kinta ligų metu. Padidėjęs leukocitų kiekis kraujyje vadinamas leukocitoze, o sumažėjęs – leokopenija.

Žymos: granulės

Rašyti komentarą

Captcha