Meniu

Leptospirozė

Tai yra paplitusi zooantroponozė – infekcinė liga, kurią sukelia mikroorganizmai – leptospiros. Tai – Spirochetaceae šeimos Leptospira genties gramneigiamosios spiralės formos bakterijos. Yra dvi Leptospira genties rūšys: nepatogeniška Leptospira biflexa ir patogeniška Leptospira interrogans. Nustatyta daugiau negu 200 pastarosios rūšies serologinių tipų, kurie, atsižvelgiant į giminingumą, suskirstyti į 23 serogrupes. Patogeniškos leptospiros vandens telkiniuose išlieka iki 30 dienų, drėgnoje dirvoje – 280 dienų, maisto produktuose – 2 d., nežūva šaltyje. Jos jautrios ultravioletiniams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai, dezinfektantams, rūgštinei terpei. Perdavimo būdas – odos, ypač pažeistos, ar gleivinių lietimasis su vandeniu, dirvožemiu ar augmenija, užterštais užkrėstų gyvūnų šlapimu. Kartais užsikrečiama vartojant maistą, užterštą graužikų šlapimu, arba įkvepiant užteršto skysčio aerozolio lašelių. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia labai retai. Liga paplitusi visame pasaulyje, išskyrus poliarinius regionus. Profesinę riziką susirgti šia liga turi žemdirbiai, ūkininkai, kanalizacijos ir nuotekų sistemos darbininkai, melioratoriai, gyvulininkystės darbuotojai, veterinarijos gydytojai, skerdyklų, žuvies perdirbimo įmonių darbuotojai. Savitų klinikinių požymių, būdingų tik leptospirozei, nėra. Leptospirozė sukelia karščiavimą, intoksikaciją, stiprius raumenų (dažniausiai blauzdų ir šlaunų) skausmus, akių junginių paraudimą, kepenų ir inkstų pažeidimą. Retais atvejais galimas meningitas, gelta, bėrimas gomurio srityje, hemolizinė anemija, miokarditas. Sunkiausia ligos forma – inkstų ir kepenų nepakankamumas arba kraujavimas į vidaus organus. Serologinis tyrimas yra pagrindinis diagnostikos metodas. Dažniausiai atliekama mikroagliutinacijos reakcija, naudojant tam tikrų serogrupių gyvų leptospirų antigenus.

Rašyti komentarą

Captcha