Meniu

Laktatdehidrogenazė, EC 1.1.1.27

Dar vadinama LDH, L-laktato NAD-oksidoreduktaze. Tai – oksidoreduktazių klasės fermentas, katalizuojantis grįžtamąją oksidacijos-redukcijos reakciją, kurios metu piruvatas virsta laktatu:

Piruvatas                                                        Laktatas

LDH yra cinko turintis, tirpus fermentas, tetrameras, sudarytas iš M (angl. muscle) ir H (angl. heart) subvienetų. Fermento, kuriame vyrauja M subvienetai, yra audiniuose, kur vyrauja anaerobinė apykaita, o fermento, kuriame vyrauja H subvienetai – audiniuose, kuriems būdingi aerobiniai procesai. Kiekviename subvienete yra katalizės centras. Tetramerui disocijuojant, fermentas netenka aktyvumo. Ląstelių citoplazmoje ir kraujo serume yra 5 LDH izofermentai, kurie žymimi atsižvelgiant į judėjimą pastoviajame elektriniame lauke anodo link: LDH1(HHHH), LDH2(HHHM), LDH3(HHMM), LDH4(HMMM), LDH5(MMMM). Normaliai šio fermento aktyvumas – 100–225 U/l (230–450 U/l). LDH izofermentų sudėtis sveiko žmogaus kraujyje yra: LDH1 – 25 proc., LDH2 – 35 proc., LDH3 – 20 proc., LDH4 – 10 proc., LDH5 – 10 proc. Santykis LDH1/LDH2<1,0. LDH1 katalizuoja laktato oksidaciją į piruvatą audiniuose, kuriuose vyrauja aerobinė apykaita (miokarde, smegenyse, inkstuose, eritrocituose, trombocituose). LDH5 verčia piruvatą laktatu audiniuose, kur intensyvi anaerobinė glikolizė (griaučių raumenyse, kepenyse). LDH1 ir LDH2 aktyviausi eritrocituose, leukocituose, miokarde ir inkstuose, LDH4 ir LDH5 – kepenyse, griaučių raumenyse, navikų audiniuose, LDH3 – limfoidiniame audinyje, trombocituose ir navikuose. LDH aktyvumas padidėja daugelio patologijų metu, todėl diferencinei diagnostikai svarbu tirti izofermentų aktyvumą. Griaučių raumenų izofermentų aktyvumo tyrimo metu vyrauja LDH5. Raumenų distrofijos metu didėja judresnių LDH izofermentų aktyvumas, o mažėja LDH5. Tai būdinga sergant nervų ir raumenų ligomis. LDH5 aktyvumas kraujo serume yra jautrus hepatocitų pažaidos žymuo. Jo aktyvumas padidėja, sergant hepatitu, kepenų hipoksijos (dėl širdies nepakankamumo) metu, apsinuodijus vaistais, sergant kepenų ciroze, navikais, po traumos. LDH1 ir LDH2 aktyvumas padidėja sergant megaloblastine arba hemolizine anemija. Sergant ferodeficitine (geležies stokos) anemija, izofermentų pasiskirstymas nekinta. LDH aktyvumas kraujo serume padidėja lėtinių inkstų ligų, uremijos metu. Fermento aktyvumas kartais padidėja po hemodializės ar plazmaforezės, nes pašalinami slopikliai karbamidas, oksalatai. Sunkių ligų ar mirties atvejais atsiranda papildomas LDH6 izofermentas, esantis arčiausiai prie katodo. LDH6 aptiktas kepenyse, griaučių raumenyse, inkstuose, blužnyje ir antinksčiuose, bet jo nėra miokarde. Tai rodo ligos sunkumą, kai yra sunki acidozė, hipotonija ir sepsis.

Žymos: apykaita

Rašyti komentarą

Captcha