Laktacija

Terminas

Tai – pieno susidarymo ir išsiskyrimo iš moters ir žinduolių patelių pieno liaukų procesas; žindymo laikotarpis. Pirmosiomis dienomis po gimdymo (2–3 dieną) pieno liaukos išskiria patį visavertiškiausią naujagimio maistą – priešpienį (krekenas). Krekenoms virstant pienu, naujagimio žarnynas prisitaiko prie negimdinės (ekstrauterinės) mitybos. Krekenos nuo pieno skiriasi fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis. Fizikinių savybių skirtumą rodo tai, kad virinimas skirtingai veikia pieną ir krekenas. Šviežias pienas virinamas nesukreša. Jo paviršiuje susidaro kalcio kazeinato plėvelė. Krekenos virinant sukreša, nes jose yra daug kitokių negu kazeinas baltymų. Karvės piene yra apie 4 proc. baltymų, iš kurių daugiausiai (net 80 proc.) yra kazeino. Krekenose baltymų yra net 20 proc., tarp jų, daugiausiai yra imunoglobulinų. Imunoglobulinų koncentracija priklauso nuo gyvūno rūšies ir kinta nuo 40 iki 55 proc. Pieno imunoglobulinų rūšys yra tapačios kraujo imunoglobulinams, tai įrodo, kad laktacijos pradžioje šie junginiai iš kraujo patenka į krekenas. Per krekenas kanopinių gyvūnų jaunikliams perduodamas imunitetas nuo ligų. Nustatyta, kad pirmosiomis naujagimių veršelių gyvenimo dienomis jų virškinimo sistema geba pasisavinti krekenų imunoglobulinus. Pasisavinti antikūnai veršelio kraujyje išlieka tik kelis mėnesius, t. y. tol, kol veršelio imuninė sistema sustiprėja ir pajėgia priešintis infekcijai. Krekenoms virstant pienu, labiausiai sumažėja imunoglobulinų. Pienas yra unikalus produktas, turintis visų maisto medžiagų, kurių reikia kūdikio mitybai. Piene yra apie 13 proc. sausųjų medžiagų, tarp jų yra apie 250 įvairių junginių – baltymų, lipidų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Pavyzdžiui, viename litre pieno yra paros poreikį atitinkantys lipidų, kalcio, fosforo, riboflavino kiekiai, apie 50 proc. suaugusiam individui per parą reikalingo baltymų kiekio, 33 proc. vitaminų A, B1 ir C kiekio. Piene yra pakankamai daug mikroelementų, išskyrus geležį, varį, magnį ir manganą. Piene esančiuose junginiuose, daugiausiai lipiduose, yra net iki 20 skirtingų riebalų rūgščių. Pieno sudėtis priklauso nuo gyvūno rūšies, jo mitybos, pieno paruošimo būdo ir kt. Pieno baltymai yra gerai subalansuoti. Viename litre pieno baltymų yra tiek, kiek jų yra 140 g mėsos arba žuvies, 5 dideliuose kiaušiniuose arba 800 g baltos duonos. Daugelio žinduolių pieno sudėtis gana panaši, tačiau tarp gyvūnų rūšių yra tam tikrų skirtumų. Piene yra tik pienui būdingi baltymai bei baltymai, būdingi ir kraujui, ir pienui. Tik pienui būdingus baltymus, tokius kaip kazeiną, laktalbuminą sintetina pieno liaukų ląstelės, o kiti baltymai – imunoglobulinai ir albuminai, – į pieną patenka iš kraujo, nes pieno liaukoje vyksta atranki šių baltymų pernaša.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
krekenas
pienas