Meniu

Laisvosios riebalų rūgštys (neesterintos)

Tai – ilgos, nešakotos grandinės alifatinės karboksirūgštys. Laisvosios riebalų rūgštys gali būti sočiosios ir nesočiosios. Gamtoje esančios nesočiosios riebalų rūgštys yra cis-konfigūracijos. Daugelis gamtoje esančių riebalų rūgščių turi lyginį anglies atomų skaičių (nuo 4 C iki 28 C). Riebalų rūgštys yra svarbus energijos šaltinis. Jų oksidacija intensyviausiai vyksta kepenų, inkstų, širdies raumens, riebalinio audinio, griaučių raumenų ir kt. ląstelėse. Smegenyse ir nerviniame audinyje jos oksiduojamos silpnai. Riebalų rūgštims (ilgosios grandinės), įeinančioms į trigliceridų struktūrą, tenka apie 95 proc. visos trigliceriduose sukauptos energijos, ir tik apie 5 proc. jos tenka gliceroliui. Riebalų rūgštys ląstelių citoplazmoje atsiranda dviem būdais: dalis atnešama krauju kompleksuose su albuminais; kita dalis susidaro, skylant pačioje ląstelėje esantiems trigliceridams. Riebalų rūgščių oksidacija vyksta ląstelių mitochondrijų užpilde (matrikse). Laisvųjų riebalų rūgščių ilgosios grandinės negali pereiti pro mitochondrijų membraną į užpildą. Todėl, prieš patekdamos į mitochondrijas, riebalų rūgštys yra aktyvinamos ir sujungiamos su savituoju nešikliu – karnitinu. Laisvųjų riebalų rūgščių koncentracijos padidėjimas ląstelėms yra kenksmingas, nes jos pasižymi detergentinėmis savybėmis ir gali sutrikdyti membranų baltymų funkcijas. Be to, laisvosios riebalų rūgštys yra audinių kvėpavimo ir oksidacinio fosforilinimo skyrikliai.

Žymos: oksidacija

Rašyti komentarą

Captcha