Meniu

Laisvieji radikalai

Tai – molekulės arba atomai, kurių orbitalėje yra nesuporuoti elektronai (pvz, Cl•, OH•, NO•). Organizme jie susidaro, veikiami išorės kenksmingų medžiagų, pvz., nikotino, oro teršalų ar sunkiųjų metalų. Savo kilme laisvieji radikalai gali būti pirminiai, antriniai ir tretiniai. Pirminiai radikalai (superoksidas, semiubichinonas) susidaro elektronų poras turinčių junginių vienelektroninės redukcijos metu. Visi laisvieji radikalai aktyviai jungia kitų atomų ar molekulių elektronus. Tokių reakcijų metu cheminis pirminio radikalo stabilumas didėja. Tačiau kitas atomas ar junginys, iš kurio elektronas atimtas, tampa antriniu laisvuoju radikalu. Taip susidaro hidroksiradikalai, lipidų radikalai, hipochloritas. Šie aktyvūs antriniai radikalai pradeda grandinines reakcijas, kurių padarinys gali būti daugelio biomolekulių pažeidimas. Tretiniai radikalai susidaro antriniams radikalams reaguojant su antioksidantais ir kitų lengvai oksiduojančių junginių molekulėmis. Laisvieji radikalai svarbūs daugeliui fiziologinių ląstelės procesų. Dažniausiai tai pasireiškia kaip valdymo ar reguliacijos funkcija. Laisvieji radikalai gali būti tarpiniai daugelio fermentinių reakcijų produktai (pvz., H2O2 naudojamas tiroidinių hormonų sintezei); ląstelės „antiseptinis ginklas“; programuotos ląstelės mirties mechanizmo veiksnys; gali veikti ląstelės dauginimąsi ir kt. Laisvieji radikalai svarbūs valdant ląstelės dauginimąsi, jie veikia (ypač NO•) kraujagyslių tonusą. Makrofagai naudoja NO• parazitams užmušti. Daugėja įrodymų, kad laisvieji radikalai svarbūs tam tikriems signalo perdavimo keliams. Normaliomis sąlygomis jų koncentracija ląstelėje turi būti maža. Saugią pusiausvyrą tarp laisvųjų radikalų susidarymo ir naudojimo garantuoja savitosios ląstelės fermentinės sistemos.

Žymos: ląstelės

Rašyti komentarą

Captcha