Meniu

Kvėpavimo grandinė, struktūra ir funkcijos

Tai – mitochondrijų vidinėje membranoje esanti oksidacijos-redukcijos sistema, perduodanti redukuotų kofermentų elektronus deguoniui. Beveik visi kvėpavimo grandinės komponentai (išskyrus citochromą c) yra hidrofobiniai membraniniai baltymai. Hidrofilinis citochromas c yra silpnais ryšiais prijungtas prie vidinės membranos išorinės pusės. Kvėpavimo grandinės komponentai yra išdėstyti teigiamai didėjančio oksidacijos-redukcijos potencialo link. Pagrindinė kvėpavimo grandinės funkcija – palengva išlaisvinti energiją iš redukuotų kofermentų (NADH ir FADH2), kurie yra kvėpavimo grandinės substratai. Kvėpavimo grandinė yra skirstoma į keturis (jei skaičiuojama ir ATP sintazė, tai į penkis) fermentų kompleksus. Šie kompleksai sąveikauja vienas su kitu, dalyvaujant judriems elektronų nešikliams: kofermentui Q (CoQ, ubichinonas) ir citochromui c. Kompleksas I yra pats didžiausias kompleksas. Į jo sudėtį įeina FMN, gebantis prisijungti vandenilį nuo NADH, ir geležies-sieros centrai, prisijungiantys elektronus nuo FMNH2. Kompleksas II dar vadinamas sukcinato-ubichinono reduktaze, nes geba oksiduoti sukcinatą. Jis perduoda elektronus nuo FADH2 ubichinonui. Kompleksas III (citochromų bc1 kompleksas) elektronus gauna iš redukuoto ubichinono (ubichinolio). Kompleksas IV (citochromoksidazė) katalizuoja deguonies redukcijos reakciją, kurios metu susidaro vanduo.

    Kvėpavimo grandinė

Žymos: redukcijos

Rašyti komentarą

Captcha