Ksenobiotikai

Tai – svetimos organizmui cheminės medžiagos: vaistai, nuodai, maisto priedai, insekticidai, pesticidai, įvairūs gamtoje pasitaikantys teršalai ir kitos medžiagos. Yra žinoma daugiau kaip 200 000 tokių medžiagų. Šios medžiagos organizme detoksinamos, vykstant jų biocheminei transformacijai – biotransformacijai. Daugelio autobiotikų ir ksenobiotikų biotransformacija vyksta kepenų ląstelių endoplazminiame tinkle. Autobiotikai ir panašios į juos struktūros ksenobiotikai metabolizuojami tais pačiais keliais, nes jie yra natūralūs metabolinių kelių fermentų substratai. Ksenobiotikų metabolizmas organizme priklauso nuo to, ar yra fermentų, galinčių katalizuoti jų pokyčius. Dažnai fermentai, katalizuojantys ksenobiotikų pokyčius, yra mažai specifiški substratui, nes substratas yra organizmui svetima medžiaga. Jeigu nėra tam tikrą ksenobiotiką metabolizuojančių fermentų, jis yra metaboliškai neaktyvus (inertiškas). Daugeliu atvejų biotransformacijos metu ksenobiotikai ir autobiotikai virsta labiau poliniais metabolitais. Polinių metabolitų susidarymas yra labai svarbus, nes jie pašalinami iš organizmo daug greičiau negu nemetabolizuoti lipofiliniai ksenobiotikai. Lipiduose tirpūs ksenobiotikai pereina pro ląstelių membranas ir yra lengvai reabsorbuojami inkstų kanalėliuose, todėl ilgiau išlieka organizme. Labai hidrofobiniai ksenobiotikai gali išlikti riebaliniame audinyje beveik neribotą laiką, jeigu jie nepaverčiami labiau poliniais. Poliniai metabolitai lengvai nepereina pro ląstelių membranas, yra filtruojami pro inkstų kamuolėlius, nėra lengvai rezorbuojami inkstų kanalėliuose, todėl greičiau pašalinami su šlapimu.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė